• Pamiršai slaptažodį?

„Fake news“ – autorių ar auditorijos problema?

Mergina, skaitanti laikraštį. Nuotr. Rawpixel

Netikros naujienos (angl. „fake news“), dar galimos vadinti dezinformacija, vis dažniau skambantis terminas šiuolaikinėje komunikacijoje. Remiantis internetinio portalo Dictionary.com duomenimis, 2017 m. frazė „netikros naujienos“, o 2018 m. žodis „dezinformacija“ buvo išrinktas metų populiariausiu žodžiu. Dažniausiai jomis siekiama sužlugdyti verslą, politines kampanijas, jų dalyvius ar tiesiog sukelti paniką visuomenėje. Dabartiniame „socialinių tinklų“ amžiuje tai padaryti itin lengva – internete, naudojant skirtingus kanalus, patalpinti bet kokią informaciją labai paprasta, o norint šia informacija pasidalinti su kitais užtenka spustelti porą mygtukų kompiuteryje ar telefone.

Netikros naujienos Lietuvoje 

Netikrų naujienų sklaida pakankamai gaji ir Lietuvoje. Dažniausiai galime pamatyti neoficialių naujienų portalų (pasirinkusių labai panašius į visiems gerai žinomus Lietuvos naujienų portalų pavadinimus) skelbiamus pranešimus apie nebūtus mūsų politikų veiksmus ar žinomų žmonių mirtį. Tačiau ar būtina kalbėti apie netikrų naujienų bumą tik rimtai ir jų bijoti? Daugumai gerai žinomas Lietuvos komikas Oleg Surajev nutarė į opią problemą pažiūrėti linksmai ir sukūrė internetinės žiniasklaidos kanalą 1k.lt. Čia talpinamos visiškai išgalvotos naujienos apie Lietuvos bei pasaulio aktualijas, problemas, įvairius įvykius.

Komiška netikrų naujienų pusė

1k.lt kanale galime išvysti net ir tokią antraštę kaip „Mokytojams siūloma dirbti už dyką“. Ši žinutė atrodytų daugumai yra nelogiška ir itin toli nuo galimos realybės, bet, tikrai yra žmonių socialiniuose tinkluose tikinčių tokiais dalykais. Tą matyti galime ir viename po šia publikacija paliktų komentarų: „Vadinasi vaikus teks mokyti namie patiems arba samdyti į namus mokytojus, nes manau, kad mokytojai mes darbus ir tikrai nedirbs už dyką…“. Socialinių tinklų naudotojai, remiantis jų komentarais, tiki ir antraštėmis, skelbiančiomis, jog Vilniuje nebus puošiama eglutė, kad savivaldybės per Kalėdas šaligatvius barstys kūčiukais, ar, kad policija baus tik kas antrą nusikaltėlį ir t.t. Iš tiesų, šis atrodo juoko forma sukurtas projektas atskleidžia ne itin linksmą realybę – mūsų visuomenėje vis dar gausu sunkiai realybę suvokiančių individų, kurie nenori ar negeba ugdyti savo sąmoningumo, kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

Kas daro įtaką mūsų naivumui?

Tokiame elgesyje galime įžvelgti XX a. antroje pusėje pradėtą nagrinėti taip vadinamą „Kultivacijos teoriją“. Pagrindinis teorijos teiginys pateikia išvadą, jog žmonių dalis, didžiąją savo laiko dalį praleidžianti prie televizijos ekrano, o šiais laikais ir internete, dažniausiai savaime nuslopina savarankišką mąstymą ir atsakymų ieškojimą, pradeda aklai pasitikėti tuo, kas yra sakoma ir rodoma televizijoje, internetiniuose portaluose. Tokius žmones lengviau palenkti į savo pusę įvairiais klausimais: visuomeniniais, kultūriniais, politiniais ir t.t. Apžvelgus šią situaciją, galima matyti, jog nepaisant akivaizdžiai didėjančios mūsų visuomenės savimonės ir sąmoningumo, vis dar apstu nemąstančių žmonių. Remiantis minėta teorija, dažniausiai tai prastesnį išsilavinimą turintys, nedirbantys ar senyvo amžiaus žmonės. Taip pat, tikėjimą netikromis naujienomis skatinti gali ir užsiėmusių, darbingų žmonių skubėjimas – dažnai perskaitomos tik straipsnių antraštės, neįsigilinant į realų pranešimo turinį, kas tikrai galėtų padėti suvokti, jog iš antraštės gauta informacija ne visada yra teisinga.

Nuotr. Monika Čepukaitė (vaizdo fiksavimas iš 1k.lt puslapio Facebook’e)

Netikrų naujienų sklaida JAV

Žinoma, netikrų naujienų sklaida labiausiai paplitusi yra didesnėse valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tam įtaką daryti gali ir čia itin populiarus socialinis tinklas „Twitter“, kurio pagalba dalinimasis įvairiomis žinutėmis ir naujienomis yra itin paprastas. Remiantis Masačiusetso Technologijų Instituto (JAV) atliktu tyrimu, netikros naujienos „Twitter“ tinkle yra pasidalinamos 70 proc. daugiau kartų nei tikros.

Netikrų naujienų įtaka JAV prezidento rinkimams

Nors po 2016 m. vykusių Amerikos prezidento rinkimų praėjo jau nemažai laiko, internete ir žiniasklaidoje vis dar gausu klausimų ir tyrimų apie tai, ar skelbiamos netikros naujienos padėjo Donaldui Trumpui laimėti. Rinkiminės kampanijos metu socialiniai tinklai buvo pilni melagingos informacijos apie surinktus balsus. Pavyzdžiui, Google paieškoje pirmu numeriu buvo skelbiamas straipsnis, jog Donaldas Trumpas surinko daugiau balsų nei Hilari Klinton tiek populiarumo, tiek rinkiminės kolegijos balsavimo metu. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo visiškas melas, o dabartinis JAV prezidentas laimėjo tik rinkimų kolegijoje. Vis dar yra svarstoma, ar tai galėjo padaryti tiesioginę įtaką balsuojantiesiems rinkimų metu. Šis pavyzdys parodo, koks galingas ginklas gali būti dezinformacija ir kokį didelį kiekį auditorijos jis gali paveikti.

Nuotr. CBS News

Kaip to išvengti?

Taigi, panašu, jog komunikacijoje vis dažniau susidursime su netikrų naujienų, dezinformacijos sklaida. Nei vienas nesame apsaugotas nuo patikėjimo melagingais pranešimais, tačiau galime pradėti naudoti įrankius, leisiančius bent minimaliai sumažinti savo naivumą. Pirmiausia, turėtume pradėti nuo kritiško mąstymo lavinimo, nepasitikėti viskuo, ką perskaitome. Jei išgirsta ar pamatyta žinutė kelia bent menkiausią įtarimą, rekomenduotina apie tai pasidomėti įvairiuose skirtinguose šaltiniuose – tai viena geriausių priemonių įsitikinti informacijos patikimumu. Taip pat, reikėtų vengti susiformuoti nuomonę apie tam tikrus dalykus vien tik perskaičius antraštę – įsigilinkite į paties pranešimo turinį ir tai padės jums nebūti dezinformuotais. Jeigu auditorija kreiptų daugiau dėmesio į savo sąmoningumą, galbūt ir netikrų naujienų sklaida pradėtų mažėti. Kol bus tokią informaciją priimančių, tol ji ir toliau bus plačiai kuriama.

 

Autorius
Monika Čepukaitė
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

Autorius Monika Čepukaitė
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Afro-deko-mono
  • Maria d'Odessa, touching
  • Maria d'Odessa au bâton de rouge-baiser
  • Maria d'Odessa & the red lipstick
  • Maria d'Odessa, soulful.
  • Peanuts
  • Celebrating the hundredth anniversary of Charles M. Schulz
  • À propos serendipity ...
  • Les libraires

ThemeForest