Netikros naujienos

Komunikacija padeda platinti naujienas ir tam tikrą informaciją, tačiau ne visada ta informacija būna teisinga, kad ir kaip gaila būtų, dažnai ji klaidina žmones. Būtent dėl šios priežasties labai pravartu išmokti atsirinkti tinkamus ir patikimus šaltinius, nes tai padeda išvengti įvairiausių nesusipratimų, nereikalingo papildomo streso ir t.t.

Šiuolaikiniame pasaulyje labai paplitusios „fake news“, kurios dažnai susilaukia nepelnyto, per didelio dėmesio ir galiausiai užgožia tikrąją informaciją. Netikroms naujienoms plisti padeda socialiniai tinklai, nes juose žmonės praleidžia labai daug laiko ir šiuolaikinėje visuomenėje jie populiaresni, nei laikraščiai ar kitokia spauda. Vienas labai puikus pavyzdys buvo matomas JAV prezidento rinkimų metu, nes tokie socialiniai tinklai, kaip „Twitter“, „Instagram“, „Facebook“, „Youtube“ buvo perpildyti įvairiausios informacijos, o dėl jos kiekio buvo labai sunku atskirti kuri informacija buvo melaginga, o kuri ne.  Žinoma, žmonės rinkosi tokią informaciją, kuri buvo maloniausia jiems arba tokią, kuri padėdavo sukelti skandalą ar nelabai tolerantišką diskusiją. Tačiau tokioje erdvėje tai visiškai normalu, nes kiekvienas turi prieiga savo informacijos skleidimui ir komentavimui, o tai tarsi suteikia galimybę tapti socialinių tinklų „žurnalistu“.

Šiomis dienomis socialinė žiniasklaida įgavo labai stiprią galią, o tai kelią pavojų ne tik tam tikrų įmonių, bet ir kiekvieno asmeninei reputacijai. Prisiminus JAV prezidento rinkimus – po daug skaudžių nesusipratimų, tarp jų ir „Pizzagate“, net „Facebook“ pripažino, kad šiam socialiniam tinklui reikalinga funkcija, padedanti apsisaugoti nuo netikros informacijos plitimo. J. Misnikovas, daugiau nei penkis metus dirbęs patarėju informacinių ir ryšių technologijų bei valdymo klausimais, vykdant JTO plėtros programą, yra minėjęs: „Socialinė žiniasklaida netaiko griežtų faktų tikrinimo ir autentiškumo standartų, kas yra tikrosios žiniasklaidos užduotis“. Ši mintis puikiai pabrėžia skirtumą tarp įprastinės žiniasklaidos ir socialinės, kurioje labai dažnai duodamas pagrindas konfliktams, galintiems atimti net gyvybę.

Ar netikros naujienos socialiniuose tinkluose skiriasi nuo propagandos? Tai iš ties panašūs dalykai, nes propaganda, tai tarsi veiksmas, kuris arba visiškai neturi tiesos, arba tik mažą dalį visame informacijos kiekyje. Na, o netikros naujienos turi tuos pačius bruožus. Tačiau, vis dėl to, tai du skirtingi dalykai, nes netikros naujienos, tai tik pagrindas propagandai, o šis faktas parodo, kad be netikrų naujienų – propaganda negyvuotų. Galima manyti, kad „fake news“ nėra tokios pavojingos kaip propaganda, tačiau saugumo sumetimais, reikėtų vengti abiejų.

Atsirinkti tinkamą informaciją darosi vis sunkiau dėl nekontroliuojamų jos kiekių. Informacijos kiekis vis auga, nes socialinės žiniasklaidos vartotojai ir patys skelbia informaciją, kuri dažniausiai neturi pakankamai argumentų, bet vis vien sukelia abejones kitiems. Tačiau netikras naujienas įmanoma atpažinti, nors tai padaryti ganėtinai sunku. Vieni paprasčiausių būdų yra tokie: patikrinti naujienas paskelbusio žmogaus/naujienų portalo reputaciją, senesnius skelbimus ir pan. Taip pat, jei abejojate paskelbta naujiena, paieškokite informacijos apie tą įvykį/naujieną internete, populiariausiose portaluose, jei juose neradote susijusios informacijos – greičiausiai tai tiesiog melagingas skelbimas ar naujienos, kuriomis siekiama gauti tik dėmesio, sukelti konfliktą ar sugadinti reputaciją.

Kaip ir Johny Corn yra sakęs „Alternatyvūs faktai ir netikros naujienos yra tiesiog kiti propagandos vardai“. Šis sakinys puikiai atskleidžia netikrų naujienų pavojingumą, nes didžioji dalis žmonių susimąsto, kad tam tikra informacija yra melas tik tada, kai įrodoma jog tai tiesiog propaganda, o išgirdę apie „fake news“ į viską reaguoja daug ramiau, nors tai nėra mažiau pavojinga. Būtent dėl šių visų paminėtų pavyzdžių reikia atitinkamai rinktis informaciją, patikrinti ją ir tik tada bandyti ja patikėti.