• Pamiršai slaptažodį?

Komunikacija autizmo aplinkoje

Temą iliustruojanti nuotrauka, paimta iš www.mediakatalogas.lt

Ar atskirtumėte sveiką žmogų nuo turinčio autizmo sindromą ? Čia  kiltų didelės abejonės, nes pamatę pirmą kartą žmogų jūs mažai ką galite apie jį pasakyti ar nuspręsti kuo jis serga. Žmonių turinčių autizmo negalią, išvaizda atrodo tokia pati kaip ir paprasto žmogaus, niekuo neišsiskirianti. Bet kuo autizmo sindromas pasižymi?Visu pirma, tai nėra liga kaip visi įpratę galvoti, tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas daro įtaką, žmogus kitaip bendrauja, jaučia, bei suvokia pasaulį.

Autizmas pasireiškia vaikystėje, tačiau tėvams sunku jį atpažinti. Kaip žinome svarbiausias vaiko vystymosi laikotarpis yra nuo 2,5-5 metų, kai jis mokosi kalbėti, pažinti socialinę aplinką. Su autistais kitaip. Žmonės komunikuodami naudoja verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, autistai būtent šitoje vietoje turi problemų, kai kurie sergantys bando kalbėti, bet deja jie negali jausti sąryšio tarp kalbėjimo ir komunikacijos, tad jie pasirenka keistus bendravimo būdus, tokius kaip prisirišimas prie buitinio daikto arba kalbėjimas su žaislais.

Tokie vaikai jau pirmaisiais gyvenimo metais stokoja emocinio kontakto, jiems būdingas pasyvumas. Net pamatęs pažįstamą veidą vaikas nenori būti paimtas ant rankų, o paimtas neras sau tinkamos ir ramios padėties ir gali jausti agresiją. Jeigu pabandytume tokį vaiką viešumoje įtraukti į bendravimą, mes tik sukeltume jam nerimą, įtampą jis pradėtų blaškytis arba tiesiog ignoruoti, ar baisiausia prasidėtų panikos priepuoliai, riksmai. Kas įdomiausia, kalbant apie autistų komunikaciją tarpusavyje, jie randa bendrą kalbą, jie turi savo žodžius kuriuos sugeba suprasti.

Kitaip nei autistai, mes turime galimybę naudotis socialiniais tinklais, kuriuose galime bendrauti su draugais, stebėti vartotojų gyvenimus, žaisti online žaidymus ir mokytis. Lietuvoje autizmo paliesti žmonės tokioms galimybėms yra apriboti, ypač šios taisyklės galioja įsikūrusiuose centruose, kuriuose yra dirbama su žmonėmis, turinčiais autizmo sindromą. Jie negali naudotis socialiniais tinklais, negali savarankiškai žiūrėti televizoriaus, nebent su specialisto priežiūra, nes netinkami vaizdai gali paveikti juos, kylanti agresija gali privesti prie panikos priepuolių, jei tai jau suaugęs žmogus jis gali kelti grėsmę aplinkiniams. Pagal paskutinius duomenis, 2017 metais Lietuvoje buvo nustatytas F84 kodas kitaip autizmo sindromas nustatytas 1871 žmogui. Su statistikos duomenimis galite susipažinti Higienos instituto internetinėje svetainėje.

Dr.O.Lovaaso citata. Nuotr:Elena Rakalovič

Deja, autizmo sindromas nėra išgydomas, tačiau galima palengvinti jo pasekmes, tuo pačiu padėti žmogui gyventi, su užsiėmimų ir terapijos pagalba. Vienas iš geriausių pasaulio specialistų, autizmo ekspertas Dr.O.Lovaas įrodė, kad kad ABA metodikos taikymas sumažina autizmo bruožus. Taigi ABA terapija , jos dėka galima ugdyti vaiko elgesio ir bendravimo viešumoje įgūdžius. Tai atliekama išskaidžius elgesį į seką:

ABA terapijos schema. Nuotr: Elena Rakalovič

Kaip praktiškai yra naudojama ABA terapijos metodika jūs galite pamatyti šiame vaizdo įraše :

Daugiau informacijos apie ABA terapiją galima rasti tinklalapyje.

Lietuvoje ABA terapiją pirmoji pradėjo taikyti Jūratė Tender 2004 metais. Jos įkurta organizacija VšĮ „ISADD Lietuva” teikia paslaugas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Autizmo sindromą turintiems vaikams taip pat suskubo padėti Baltijos šalių robotikos šventės „Robotiada“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Pasak jo netrukus vaikams galės padėti sukurti „NAO“ robotai, kurie turi žmogiškųjų bruožų ir sugeba sukurti emocinį ryšįLietuvoje jau galima pamatyti ir humanoidinį robotą NAO. Jis buvo sukurtas tam, kad mokytų autizmo ir Aspergerio sindromą turinčius žmones įvairių žmogiškų interakcijų – kaip bendrauti, išreikšti save, suprasti kitų emocijas“, – kalbėjo Kristijonas Vasiliauskas.Tai bus tikras padėjėjas specialistams ir pedagogams dirbantiems su vaikais pasižyminčiais autizmu, juk visas bendravimo procesas vyks per robotą. Daugiau informacijos straipsnyje „Sergantiems autizmu gelbsti robotai“

 

Taigi, nors šiandien dar autizmo sindromas nėra pagydomas, turime viltį, kad ateityje galima bus padėti auizmo sindromą turintiems žmonėms, kuriems taps žymiai lengviau gyventi ir komunikuoti visuomenėje. Nes jau žinome, kad yra sukurtas „NAO“robotas kuris su savo komunikacijos žiniomis suteikia viltį šaukiantiems pagalbos. Be to, Dr. O.Lovaaso ABA terapija šiuo metu yra tobulinama daugelio mokslininkų bei praktikų, tad neabejojame, kad gydyme bus padaryta nauja pažanga. Kaip bebūtų, turime prisiminti, kad autizmo žmonės nėra atskirtieji, tiesiog jie turi savo ypatingąją komunikaciją iš kurios galbūt mes patys galime kažko išmokti.

Rašant straipsnį remtasi:

Autorius
Elena Rakalovič
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

Autorius Elena Rakalovič
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Afro-deko-mono
  • Maria d'Odessa, touching
  • Maria d'Odessa au bâton de rouge-baiser
  • Maria d'Odessa & the red lipstick
  • Maria d'Odessa, soulful.
  • Peanuts
  • Celebrating the hundredth anniversary of Charles M. Schulz
  • À propos serendipity ...
  • Les libraires

ThemeForest