Sakoma, jog į vyro širdį galima patekti per jo skrandį. Na, šiais laikais ne tik į vyrų širdį taip patenkama – visi vertina skanų ir kokybišką maistą. Svarbu, jog maistas būtų ne tik skanus ir kokybiškas, bet ir estetiškos išvaizdos, gražus bei patraukiantis akį. Ar kada pagalvojote, jog kulinarija bus naudojama kaip priemonė patraukti ar palenkti žmones siekiant įvairių tikslų?
„Turintiems ryšių su visuomene žinių, vietos po Saule atsiranda gerokai daugiau“ – teigia žinomas kūrybos reklamos ir ryšių su visuomene projektų vadovas Dr. Viktoras Bachmetjevas.
Kaip maistas tampa poveikio priemone?
Pagalvokite, kas sieja pirmykščius žmones, mus ir ateities kartas? Visais laikais žmonėms buvo ir yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis maistas. Jo funkcijos niekada nesikeitė ir, tikėtina, jog nesikeis – fiziologinė ir socialinė. Vienintelis dalykas, kuris keičiasi – tai maisto pateikimas, jo kultūra ir, žinoma, tobulėjantys ruošimo būdai. Ir čia, vis dažniau, pradedama suvokti, jog maistas yra elementas, be kurio neapsieina niekas (daugiau informacijos apie tai galite rasti čia). Jis gali tapti puikia komunikacijos priemone. Kulinarinės komunikacijos pagalba galima: uždirbti pinigus, sukurti įvaizdį, užmegsti tarptautinius kontaktus, parduoti šalutinius produktus, atkreipti/nukreipti dėmesį.
Kulinarinė komunikacija – kas tai ir kaip tai veikia?
Pamačius šią frazę iškart kyla įvairios asociacijos ir klausimai: Kas? Kaip? Kodėl? Ir tai normalu, nes man buvo taip pat. Ši sąvoka Lietuvoje nėra labai plačiai paplitusi ir vartojama, tačiau užsienyje sparčiai plinta (Food Communication). Tokia komunikacija gan platus reiškinys, apimantis festivalius, tarptautines parodas ir įvairius kitus kulinarinio turizmo renginius. Ji ypač padeda maisto pramoninkams parduoti savo prekę kaip sveikesnę, naudingesnę ar turinčią mažiau riebalų. Tam naudojami ne vien tradicinei reklamai skirti ,,įrankiai‘‘. Vis dėlto, kad ir ši komunikacijos forma nėra plačiai paplitusi, beveik visi Lietuvos prekybos centrai jau turi savo virtuvės šefą, kuris sukasi ne tik virtuvėje, bet ir socialinėje erdvėje, taip parduodamas įvairius produktus (pvz.: gamina tokiu receptu, kurio sudėtyje yra produktas būtent iš jo reklamuojamo prekybos centro ir t.t.). Kalbant ne vien apie Lietuvą, vienas iš geriausių kulinarinės komunikacijos pavyzdžių: Graikijoje, Messinia regione, prieš daugiau nei 10 metų kilusi iniciatyva „Alyvmedžio kelias“ („The Routes of the Olive Tree“). Grupė bendraminčių, kiekvienais metais sėda ant motociklų ir keliauja į skirtingas pasaulio šalis pristatydami alyvmedį ir visas jo gėrybes. Alyvmedis vienas pagrindinių Graikijos simbolių ir be abejo ideali priemonė susipažinti su šalies kultūra. Žinoma, Graikija ne vienintelė šalis, kuri organizuoja įvairias iniciatyvas, supažindinančias su šalies kultūra(Sicilija „Sicily Food Adventure“, Ispanija „Northern Spain Real Food Adventure“ ).
Ateityje kulinarinės komunikacijos specialistai?
Būtų įdomu, jei ateityje atsirastų mokslo sritis, orientuota būtent į maistą. Juk smagu ne tik valgyti, bet ir mokėti originaliai bei estetiškai pateikti ir svarbiausia – parduoti.„Pastaruoju metu pastebima dar viena įdomi tendencija – prekės ženklai aktyviai ieško žmonių, kurie gali kurti ir redaguoti internetinius dienoraščius, tvarkyti socialinės žiniasklaidos platformas, dalyvauti kuriant ir išbandant receptus, organizuoti maisto produktų fotosesiją ar atlikti mitybos straipsnių tyrimus. Taigi, ateityje, ko gero, turėsime kulinarinės komunikacijos specialistų“ – teigia „INK Agency“ vyr. projektų asistentė Julija Kurilaitė.
Taigi, kas bendro tarp maisto ir komunikacijos?
- Maistas tampa (arba jau yra tapęs) komercine priemone;
- Kulinarija ir jos šedevrai žavi ne tik mūsų skrandį, bet ir akis. Todėl mes norime šiuo vaizdu ir suteikta emocija dalintis;
- Svarbiausias dalykas prieš valgį – jį nufotografuoti (žinoma, čia ironizuoju, bet tai savotiškas kulinarinės komunikacijos padarinys);
- Maistas + komunikacija = kulinarinė komunikacija.
Daugiau informacijos galite rasti čia.