• Pamiršai slaptažodį?

Kodėl vaiko vaizduotė ir komunikacija yra svarbi

Vaiko kūryba. Pexels.com nuotrauka

Vaikystė yra magijos ir žaidimų laikas, kai supamasis arkliukas gali virsti žirgu, meškiukas tampa puikiu pašnekovu prie arbatos puodelio, rankšluostis pavirsta superherojaus apsiaustu ir žemė tampa lava. Įsivaizduojamas draugas gali būti didelė vaiko gyvenimo dalis, tačiau tėvams tai gali atrodyti gana kvailas vaiko išsigalvojimas.

Vaiko vystymuisi, tai yra labai svarbus dalykas. Kai vaikai žaisdami naudojasi savo vaizduote, jie ugdo esminius psichologinius ir emocinius gebėjimus, kurie jiems padeda suprasti aplinkinį pasaulį, kuriame jie gyvena bei jų santykį su juo ir žmonėmis, jie mokosi suprasti ir spręsti problemas, kurti naujas idėjas ar išeitis, mokosi sklandaus tarpusavio komunikavimo ir emocinių ryšių.

Kodėl vaizduotė yra svarbi? 


„Vaizduotė yra svarbiau nei žinios. Žinios yra ribotos, tuo tarpu vaizduotė apima visą pasaulį, skatina pažangą, pagimdo evoliuciją“. – Albertas Einšteinas.


Jau daugiau nei 30 metų, visuomenė intensyviau nei anksčiau, gilinasi į vaikų pažangą ir vystymąsi žaidimų metu, apie tai rašo knygas ir straipsnius, kuriuose pateikia daugybę pavyzdžių ir paaiškinimų, patarimų mokytojams, darželio auklėtojams, o svarbiausia – vaikų tėvams.

Psichologė Sandra Russ, 2004 metais parašiusi knygą „Pretend play and creative processes“, nustatė daugybę skirtingų kognityvinių ir emocinių procesų, susijusių su įsivaizduojamais žaidimais. Jos tyrimai, susiję su žaismu, apima fantaziją, įsitikinimą, simboliką, organizavimą, tariamai atskiro turinio pažintinę integraciją ir skirtingą mąstymą (galimybę sugalvoti daug skirtingų idėjų, pasakojimo temų ir simbolių). Įsivaizduojami žaidimai leidžia išreikšti ir teigiamus, ir neigiamus jausmus, taip pat paveikti moduliaciją, gebėjimą emociją integruoti su pažinimu.

Sally Goddard Blythe – neurofiziologinės psichologijos instituto direktorė ir knygos „The Genius of Natural Childhood: Secrets of Thriving Children“ autorė teigia: „Toks žaidimas leidžia vaikams įsitraukti į savo kūrybiškumą ir iš tikrųjų bėgti su juo be jokių ribų labai laisvu būdu. Vaizduotės žaismas padeda mums atpažinti savo emocinį atsaką į dalykus, o tai yra labai sveikas procesas“. Savo knygoje ji aprašo kaip jau trijų – penkių metų vaikai, pradeda sieti žodžius su emocijomis. Kodėl vaikai kartais skundžia savo lėlytes, nes jos elgiasi negražiai. Tai padeda vaikui susieti savo asmenines patirtis, suprasti ką jos reiškia, išmokti į jas reaguoti tam tikru būdu.

Vaiko vaizduotė. Pexels.com

 

Komunikacija realiame gyvenime

Dauguma mūsų, su vaikais susiduria kiekvieną dieną – dirbant su vaikais darželiuose ar mokyklose, turint brolių, sesių ar kitų giminystės ryšiu siejančių vaikų, taip pat turint savo vaikų. Jie reikalauja daug dėmesio bei laiko, daugumą tėvų mėgsta užsiimti įvairia veikla ir kūrybingais žaidimais su savo vaikais, tai reiškia, jog kartu piešia, dėlioja lego, žaidžia tuos pačius, įsivaizduojamus, žaidimus.

„Kai gaunu pasiūlymą pažaisti slėpynes, kuriose aš esu ragana ir gaudau vaikus, ar apsipirkti vaikų pasistatytoje parduotuvėje, niekuomet negaliu atsisakyti. Džiaugiuosi, kad jie sugeba rasti užsiėmimų be kompiuterinių žaidimų ir telefonų. Kai aš buvau maža, viso to nebuvo, bet net tuomet, pati prigalvodavau įvairių žaidimų. Dabar aš galiu savo vaikams nupirkti įvairesnių žaidimų „įrankių“, su kuriais jie ne tik žaidžia, bet ir lavina save skaičiuodami, dėliodami smulkias detales, ar skaitydami užduotis. Kaip kitaip vaikai išmoks dalintis ir sutarti, jei ne žaisdami kartu“, – teigia penkių vaikų mama Milda Joneliūnaitė.

O buvęs pradinių klasių mokytojas Deividas Miliūnas pasisako: „Visuomenė, norinti progresuoti, privalo ugdyti vaikų vaizduotę. Priešingu atveju, užaugtų karta tik klausančių nurodymų, o ne gebančių spręsti problemas ir kuriančių naujus metodus ir technologijas. Juk Niutonas, Einšteinas, Leonardo da Vinčis nebūtų padarę atradimų, be kurių dabartinė visuomenė negalėtų egzistuoti, jei jų vaizduotė nebūtų nutiesusi kelio ten kur žmogaus mintis dar niekad nebuvo nukeliavusi.”

Tad specialistai bei tėvai sutaria, jog vaiko lavinimas kūrybiškumu, yra svarbi kiekvieno vaiko ugdymo dalis, be kurios jiems būtų sunkiau prisitaikyti visuomenėje. Be to, vaikai neišmoktų emocijų sieti su veiksmais, spręsti problemas, būti geresniais.

Šaltiniai:

telegraph.co.uk

journalofplay.org

pexels.com

pexels.com

Autorius
Melisa Miliūnaitė
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

Autorius Melisa Miliūnaitė
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Afro-deko-mono
  • Maria d'Odessa, touching
  • Maria d'Odessa au bâton de rouge-baiser
  • Maria d'Odessa & the red lipstick
  • Maria d'Odessa, soulful.
  • Peanuts
  • Celebrating the hundredth anniversary of Charles M. Schulz
  • À propos serendipity ...
  • Les libraires

ThemeForest