Šiandien internetas jau yra tapęs mūsų visų neatsiejama gyvenimo dalimi. Bendravimas, naujienos, laisvalaikis, darbas, galimybė neišėjus iš namų nusipirkti daiktą, užsisakyti maisto ar užsiregistruoti pas gydytoją – tokiu malonumu galime mėgautis kasdien ir neribotai. Tačiau yra įvairių nuomonių, vis dažniau diskutuojama apie galimas žalas ir neigiamą poveikį tokiai visuomenei, kuriai internetas ir socialines platybės tampa priklausomybe. Labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, jog internetinių duomenų vagysčių paplitimas, dar žinomas kaip „Phishing“ (daugiau skaitykite www.esaugumas.lt), yra labai didelis ir su juo susiduria beveik kiekvienas interneto vartotojas.
Kodėl dažnai situacijos kaltininkai esame mes patys?
Kiekvieną kartą, jungdamiesi prie savo elektroninio pašto, „Facebook“, „Instagram“ paskyrų ar kitų puslapių internete, kuriuose esame pateikę savo asmeninių duomenų, neretai suteikiame internetiniams sukčiams galimybę juos pasisavinti. Kartais, užėjus į tam tikrus puslapius, ekrane pasirodo lentelės, kuriose gausu teksto ir žmonės, neturėdami laiko jo skaityti, spaudžia mygtuką „sutinku“ ir gali keliauti prie sekančio žingsnio svetainėje. Tačiau daugelis net nenutuokia, jog vieno mygtuko paspaudimu gali suteikti prieigą prie visos apie save įrenginyje esančios informacijos, kuri vėliau gali būti panaudota prieš juos. Išgauti tokią informaciją yra bandoma ir kitais būdais, pvz.: rašant suklastotus laiškus į asmeninius elektroninius paštus žmonėms taip, lyg jie atrodytų oficialūs ir būtų parašyti įmonių, su kuriais tie žmonės bendradarbiauja ar naudojasi jų paslaugomis. Tokių laiškų pavyzdžius ir kaip juos atskirti galite rasti apsilankę svetainėje: esaugumas.lt
Dėl neapdairaus elgesio internete kenčia ir paaugliai, kuriems pasekmės gali sukelti didelių psichologinių problemų.
„Aišku, valstybė turi instrumentus, kaip tokius piktavalius nubausti, bet ar tai kompensuos jaunam žmogui padarytą žalą? Greičiausiai, ne. “
Aukščiausiajame Teisme bendrai diskusijai susibūrę teisininkai ir socialinių tinklų ekspertai skatino dalyvius bei klausytojus susimąstyti apie naujųjų technologijų grėsmes, išgirsti tiek socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančio jaunimo, tiek pavyzdžius iš teismuose nagrinėtų bylų aptarusio teisėjo argumentus. Viena tokia byla pasidalino Kauno apygardos teismo teisėjas M. Bartninkas: „viena 14-metė mergina įsimylėjo panašaus amžiaus vaikiną, nusifotografavo nuoga ir nusiuntė jam savo nuotrauką. Kilus konfliktui, kažkas įsilaužė į mokyklos intranetą ir įkėlė šios merginos nuotrauką. Ją pamatė visi: bendramoksliai, mokytojai, aktyvesni tėvai, iš esmės visa mokyklos bendruomenė. Aišku, valstybė turi instrumentus, kaip tokius piktavalius nubausti, bet ar tai kompensuos jaunam žmogui padarytą žalą? Greičiausiai, ne.“
Ką privalu žinoti kiekvienam besinaudojančiam internetu?
Kiekvieną antrąjį vasario antradienį yra minima „Saugesnio interneto diena“, tad šia proga, bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijos centras“ techninės priežiūros departamento vadovas Andrius Kiaunė, dalijasi savo įžvalgomis duomenų perdavimo saugumo tema. Pagrindiniai informacijos saugos principai: konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas. Tai užtikrina, kad tam tikra informacija yra prieinama tik tiems žmonėms ir toms sistemoms, kurioms yra skirta; taip pat garantuoja, kad pradinė informacija jos saugojimo arba perdavimo metu nebuvo neleistinu būdu pakeista; užtikrina galimybę gauti reikiamą informaciją pranešančią apie situaciją. Norėdami, kad mūsų duomenys būtų saugūs, turime pasirūpinti visais šiais saugos principais. Daugiau apie saugos principus susijusius su duomenų vagystėmis ir kaip jų išvengti skaitykite: delfi.lt
Šaltiniai:
bernardinai.lt
delfi.lt ;
esaugumas.lt;
www.lrt.lt;
www.psycom.net ;