Pirmas žingsnis komunikacijai. Ar galime komunikuoti nemokėdami kalbėti?

Pasaulyje daugiau nei 7 milijardai žmonių ir kiekviena tauta turi savo gimtąją kalbą. Kalba yra tam, kad gebėtume bendrauti. Galima būtų teigti, jog tai svarbiausia ir bene pagrindinė komunikacijos funkcija – gimtosios kalbos vartojimo kultūra. Organizacija UNESCO dar 2012m. paskelbė, jog per ateinančius 100 metų, išnyks daugiau nei pusė dabar vartojamų kalbų bei dialektų, tarp jų galimai atsidurs ir lietuvių kalba.

Kalba nuolat kinta, todėl kinta ir pati komunikacija. Šiuo metu spartėjant naujų technologijų atsiradimui, keičiasi ir visuomenės požiūris į tai kas yra svarbiau, ar gebėti taisyklingai vartoti savo gimtąją kalbą, ar pasinerti į madingą užsienio kalbos kultūrą.

„Problema rimta. Vis dėlto tai, kad atsiranda greitasis rašymas, žargonas, kiti stiliai, nėra savaime pavojinga, jei tai nepersimes į pagrindinę vartoseną. Dėl trumpųjų žinučių rašymo nelietuviškai – tai tiesiog savigarbos trūkumas.“ – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, baltų kalbų specialistas Bonifacas Stundžia.

Mūsų tauta kovojo dėl kalbos – gynė ir saugojo ją nuo rusinimo, kentė spaudos draudimą, tačiau išsaugojo savo kalbą ir šiuo metu atrodo, jai nėra jokių pavojų. Tačiau tai tik prisiminimas. XXI amžiuje ne tik jaunoji karta, tačiau jau ir suaugę visuomenės nariai, nuomonės formuotojai, nebemokantys kalbėti, besivaikantys mados, vis daugiau ir daugiau vartoja anglicizmų. Jo plėtra mūsų kasdienėje kalboje yra visiškai akivaizdi. Tuomet kartu su gimtosios kalbos nykimų, nyksta ir teisinga komunikacija.

,,Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didiną ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santvarką vienybę ir gerovę. Sunaikink – ją užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Ja rūpinosi, jos grožį išaukštino kalbininkai, daraktoriai.“ – Mikalojaus Daukša. Prakalba į malonųjį skaitytoją.

,,Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks.“ – tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras, Vilniaus universiteto Filologijos dekanas, kalbininkas Antanas Smetona.

Visi galime suprasti, jog ji neišnyks ir nepradings, tačiau ji prašosi būti mūsų slaugoma, mylima bei gerbiama. Susiduriant su dideliu anglicizmu, svetimybių vartojimu ir sparčiu plitimu, valstybinė lietuvių kalbos komisija, kai kuriuos terminus išvertė ir pritaikė lietuvių kalba, pavyzdžiui: piešimas ant kūno, kūno tatuiravimas ar dekoravimas papuošalais – body art (dažnai vartojamas kaip body artas), turėtų būti vadinamas – kūno menu. Japoniški krienai – wasabi (vasabis) – pipirkrieniu, kontroliuojamas šoninis automobilio ratų slydimas, sporto šaka – drifting (driftingas) – šonaslydžiu ar šonaslydžio varžybomis. Tačiau ne mažai terminų yra tiesiog sulietuvinti arba palikti tokie, kokie dažniausiai vartojami visuomenėje. Pavyzdžiui: itališka duonelę leista vadinti čiabatà (it. ciabatta), kavos gėrimas flat white, lietuvių kalboje gali būt vartojamas, kaip fletváitas, o kepti daržovių suktinukai spring roll, gali būti vadinami, kaip springròlas (vns.), springròlai (dgs.).

Taigi, ar nevertėtų pradėti teisingą komunikaciją, nuo pat pirmojo žingsnio? Teisingai vartoti savo gimtąją kalbą. Pats kalbos išsaugojimas ir teisingas jos vartojimas yra neatsiejami dalykai, nes tik teisingai ją vartojant ir puoselėjant – ji gyvuos ilgiau.

Šaltiniai:

www.bernardinai.lt
www.respublika.lt
www.vlkk.lt
www.lrytas.lt