Vilmantas Braškys
Šiuolaikinėje visuomenėje komunikacijos specialistų yra tikrai labai daug, kurie jų yra tikri savo profesijos žinovai, o kurie jų yra tik patys sau užsiklijavę komunikacijos specialisto etiketę, nuspręsti nėra lengva. Simpatiškas veidas, gražus balsas ir gebėjimas sukurti kelis rišlius sakinius dar nereiškia, kad žmogus turi reikalingų žinių sėkmingai komunikacijos žinutės parengimui ir paviešinimui.
Iškomunikuoti kokią nors žinutę šiuolaikinėje visuomenėje yra apstu įrankių ir galimybių, bet ar mes mokame jas išnaudoti? Ar žinome kokiais komunikacijos šaltiniais pasitikėti galima, o kuriais ne?
Pasauliniame ryšių su visuomene forume Madride (WPRF 2014) išsakyta mintis, kad komunikacijos specialistas yra organizacijos sąžinė.
Žodžio „piaras“ reikšmė šiandienėje visuomenėje yra tapatinama su melu, akių dūmimu, manipuliavimu. Būtent toks yra ryšių su visuomene specialistų įvaizdis. Nepaisant kritiško visuomenės požiūrio, komunikacijos specialistai užima vis svarbesnę poziciją įvairiose organizacijose, politikoje ir kitose bent menkiausią komunikaciją vykdančiose institucijose. Nuolat stiprėjanti viešųjų ryšių įtaka glaudžiai siejasi su įvaizdžio sureikšminimu. Anot žurnalistės Audros Čepkauskaitės, toks įvaizdžio sureikšminimas trukdo ir žurnalistams ir visam viešajam sektoriui. „Institucijose ir įstaigose dirbantys žmonės, kurių dauguma Lietuvoje ir taip nedrąsūs ir nuolat kaip Čechovo personažai svarsto, kaip čia tik „ko nors ne to“ nepasakyti, dar labiau įsibaugina, o viešoji erdvė dar labiau nuskursta“, – LRT.lt sakė Audra Čepkauskaitė.
„Jei dar prieš penkerius metus galėjau užeiti į biblioteką ir pasikalbėti su bibliotekininke apie knygas, skaitytojus ir gyvenimą, tai šiandien didelė tikimybė, kad pamačiusi mikrofoną ji turės skambinti į rajono centrą arba nedrąsiai prašys, kad paskambinčiau aš, viešųjų ryšių skyriaus atstovė norės sužinoti klausimus, tada ji kalbėsis su bibliotekininke ir ją „ruoš“, tada atidžiai klausysis interviu ir gali būti, jog turės bibliotekininkei priekaištų, kad ji nepaminėjo visų projektų, kuriuos bibliotekų tinklas vykdo, per daug „skundėsi“ dėl knygų trūkumo, ir kitų dalykų, kurie centrinei būstinei atrodys svarbūs“, – LRT.lt sakė A. Čepkauskaitė.
Jeigu kalbame apie politiką, dažnai išgirstame: „Šitam politikui kalbas rašo komunikacijos specialistai, o kitas politikas kalba pats.“ Sakyti, kad politikas kuris komunikuoja neteisingai, bet savo mintis yra geras, o politikas kuris skaito tinkamai komunikacijos specialistų paruoštą tekstą yra blogas tikrai negalima ir yra neteisinga. Juk ne kiekvienas žmogus žino ir tikrai ne kiekvienas gali teisingai papasakoti apie savo nuveiktus ar dar būsimus darbus. Todėl komunikacijos specialistai tiesiog padeda tą padaryti.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis LRT.lt sakė: „Viešųjų ryšių kompanijos turėtų profesionaliau pažvelgti į politinius procesus, nes ryšių su visuomene specialistams trūksta žinių. Galbūt reikėtų pasikviesti papildomų specialistų konkretiems uždaviniams. Rinka – nedidelė, rinkimai nėra itin dažni, todėl ir pelno neužtektų. Dėl šios priežasties pardavinėja ir politiką, ir varškę.“
Šiandieniniame pasaulyje visi norime būti turinio dalimi. Skaitytojas, žiūrovas, klausytojas nori reaguoti į gautą informaciją – rašyti komentarus, žinutes, talpinti nuotraukas, vaizdo įrašus. Panašu, kad visi žmonės vis labiau nori įsitraukti ir įsitraukia į informacijos kūrimo procesą. Prieš dešimt metų mums buvo sunku įsivaizduoti, kad šiandieninė komunikacija veiks taip kaip veikia šiandien, bet tuo pačiu mums dar sunkiau įsivaizduoti kaip tai atrodys dar po dešimties metų.
ŠALTINIAI:
Karolina Stankauskaite
Martynas Gedvilas
Mindaugas Maširka
Justina Beinoraitė
