Krizės ištiktas pasaulis atveria akis. Kaip kinta turinys ir jo kokybė įvairiuose komunikacijos platformose?

Sustojus pasauliui, sustojome ir mes. Įvedus griežtą karantiną šalyje, daugelis iš mūsų atsiribojome nuo išorinio pasaulio ir užsidarėme artimoje mums aplinkoje. Užvėrus duris įvairią veiklą vykdančioms įstaigoms, kurios buvo pagrindinis atsipalaidavimo ir aktyvaus laisvalaikio kaltininkas, likome su vieninteliu pramogų šaltiniu – įvairiais komunikacijos šaltiniais, kurie, dažniausiai transliuojami ir yra naudojami išmaniųjų technologijų dėka. Tačiau, izoliacijos metu, galime pastebėti vieną šiuo laikotarpiu vyraujančią tendenciją – tai gaunamos informacijos ir srauto – turinio kokybės pokytį. Vienas plačiausiai ir daugiausiai skirtingų asmenų grupių pasiekantis komunikacijos šaltinis – televizija. Dar prieš pora mėnesių, paskelbus visuotinį karantiną, žinios buvo tarsi platus langas į pasaulyje vykstančius ar vyksiančius įvykius. Šiuo  metu didžiąją dalį žinių eterio užima korona viruso (ang. Corona virus) tema ir duomenų apie sergančiuosius pristatymas. Vis dažniau pastebimi ir pokštai susije su naujos informacijos trūkumu žiniasklaidoje. Be žinių informatyvumo apie pasaulį ištikusią krizę, kalba ir kitos šalyje populiarios pokalbių laidos. Man, kaip pateikiamos informacijos vartotojui kyla klausimas, ar ir taip pavargusiam žmogui nuo susidariusios situacijos šalyje, izoliacijos namuose, atskirties nuo jam įprastų veiklų ir aktyvaus laisvalaikio yra gerai toks didelis negatyvios informacijos srautas? Psichiatras, dvasinis mokytojas, knygų autorius  Deividas Hokinsas (David R. Hawkins) savo knygoje „Paleidimas“ rašė:

„Kūnas išreiškia tas tendencijas, kuriomis tiki protas – ar tas tikėjimas būtų sąmoningas, ar pasąmoningas. Tai yra vienas iš sąmonės dėsnių – mūsų kūnas yra valdomas proto.“

Negalėdami išsilaisvinti sportuodami, pabėgti iš namų produktyviai praleisti laiko ir stipriai sumažėjus žmonių fiziniam aktyvumui, kaip tokia turinio kokybė gali turėti įtakos žmonių psichologiniams rodikliams, kurie glaudžiai susiję tiek su centrine nervų sistema tiek su siunčiamais impulsais mūsų raumenų sistemai. Šis minimas komunikacijos šaltinis tik vienas, o kur dar taip plačiai naudojami socialiniai tinklai, kurių informacijos srautas ir jos plitimo tarpusavyje greitis milžiniškas. Čia taip pat galime pastebėti stiprius pokyčius skelbimuose bei pasidalinti raginančius įvairius skelbiamus įrašus. Stebint susikloščiusią sudėtingą pasauliui situaciją socialiniuose tinkluose nuo pat pradžių, mano subjektyvia nuomone galime išskirti vartotojus į kelias grupes. Pirmoji – asmenys, kurie intensyviai dalinasi naujausia informacija apie virusą, bando apsaugoti save ir savo artimuosius jiems siųsdami įvairiais komunikacijos kanalais, bet kokio tipo informaciją susijusią su vyraujančiu virusu. Antroji – neutralūs asmenys. Priimą siunčiamą informaciją, tačiau turi savo nuomonę tam tikrais klausimais, esant juokingai situacijai, ar paviešintam juokingam „memui“ geba iš to pasijuokti. Ir trečioji – asmenys, kurie absoliučiai atsiriboja nuo žiniasklaidos siunčiamos gausios, negatyvios informacijos ir vienintelis komunikacijos kanalas – knygos. Būtent dėl šios priežasties labiausiai džiaugiasi filantropai, rašytojai. Šiuo laikotarpiu kaip niekada, išaugo knygų skaitomumas ir beabėjo pardavimų rodikliai. Aptarkime ir šiuolaikinės komunikacijos modelį – nuomonės formuotojus (ang. Influencer).

Esant pasauliniui susidomėjimui nuomonės formuotojų gyvenimu, šiuo laikotarpiu, galime sakyti viskas kaip ir atsistojo į savas vietas. Nei jie nuomonės, nei jie formuotojai. Visi inirtingai stebėdami jų gyvenimus įprastu ritmu, stebėjosi jų aktyviu, kartais įspūdingu, iš pirmo žvilgsnio finansiškai stipriai paremtu gyvenimu. Ką gi matome dabar? O gi įkeliamų įrašų į „story“ sumažėjimą ko ne per pusę, visi sėdi namuose su telefonu rankose, jaukiai įsisukusius į namams dėvėti skirtus drabužius. Jokių pamąstymų, jokių „pamokymų“ apie sėkmingą gyvenimą, jokių viešai demonstruojamų brangių produktų už reklamą. Visi tapome lygūs, ne tik kad lygūs, bet susidariusi situacija iškėlė klausimą – kokia iš tikrųjų nuomonės lyderių paskirtis pasaulyje? Didieji dvasiniai mokytojai, lygiai taip pat yra nuomonės formuotojai, tačiau jie savo požiūrį, sąmprotavimus ir lyderystę skleidžia ne tik „aukso amžiuje“. Jie būna lyderiais, net tada ir kai pasaulis sustoja. Čia kiekvienam pamąstymui. Šiuolaikinėje visuomenėje, kai apstu įvairių komunikacijos šaltinių ir kanalų, svarbu atskirti siunčiamo turinio naudą ir svarbą, ne tik mums kaip jos gavėjams, bet ir atskirti bei priimti informacijos teikiamos naudos ar žalos įtaka mūsų psichologiniai sveikatai, kuri vienareikšmiškai susieta ir su fizine sveikata. Išgyvenant pasauline krizę – keičiamės ne tik mes, bet ir žiniasklaida su mumis. Įprastas, mums visiems gerai  pažįstamas turinio temas, keičia viena vienintelė – korona viruso tema. Visos prieš tai egzistavusios ir buvusios aktualios temos, tapo nebeaktualiomis. Staigus pokytis ne tik kiekvienam asmeniui individualiai, tačiau didelis įšūkis ir žiniasklaidos pasaulyje. Galime teigti, jog pasauliui sustojus – sustojo ir žiniasklaida. Kaip užstrigusi plokštelė, vienu balsu, per visus įmanomus kanalus. Dabar galime iškelti tik vieną klausimą. Kada vėl visuomenė galės mėgautis įvairiapusišku, kokybišku, spalvingu ir pozityviu turiniu per pačius populiariausius žiniasklaidos šaltinius?