Kaip jaustukai (emoji) keičia visuomenės komunikacijos kultūrą?

Nepaslaptis, kad šiuolaikinėje visuomenėje gausu atvejų, kai žmonės susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis ar socialiniuose tinkluose „pasaldina“ žinutę pridėdami jaustukus, norint atskleisti savo emocijas, tačiau ar tai gali pakeisti gyvą bendravimą?

Jaustukų pradžia

1982 m. Pitsburgo Karnegi-Melono universiteto profesorius Skotas Falmanas (Scott Fahlman) pirmą kartą pasiūlė naudoti tris iš eilės išdėstytus simbolius – dvitaškį, brūkšnį ir uždarantį skliaustą -:-) ir :-(, tam, kad kompiuteriu surinktame tekste būtų pavaizduota šypsenėlė ir liūdesiukas.

19-Sep-82 11:44    Scott E  Fahlman             🙂
From: Scott E  Fahlman <Fahlman at Cmu-20c>

I propose that the following character sequence for joke markers: 🙂 Read it sideways.  Actually, it is probably more economical to mark things that are NOT jokes, given current trends.  For this, use   🙁

Tobulėjant technologijoms 1999 metais Japonijoje Shigetaka Kurita sukūrė pirmasias piktogramas – jaustukus (emoji), kurias greitai ėmė platinti tarp mobiliojo ryšio operatorių ir tapo labai populiarūs Japonijos visuomenėje, ypač jaunimo tarpe. Šiais laikais juos naudoja visas pasaulis. Piktogramos yra modernizuotos, bei gražios. Išspręstas diskriminacijos klausimas dėl žmogeliukų piktogramų, todėl kiekvienas gali pasirinkti įvairios rasės spalvos jaustuką. Emoji – tai labai paprastas skaitmeninis jausmų išreiškimo būdas, kuris yra populiarus tiek siunčiant trumpasias SMS žinutes, tiek socialiniuose tinkluose ir kt.

Emoji evoliucija

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje piktogramų pagalba, galima bendrauti be žodžių. Sujungus emoji veidukus, galima pasakyti tam tikrą pranešimą. Didžiosios Britanijos profesorius Vyvas Evansas (Vyv Evans) iš Bangoro universiteto (Bangos University), kuris tiria piktogramų evoliuciją teigia, kad – „Jaustukų vizuali kalba jau užtemdė hieroglifus – senovės Egipto pirmtaką, kuriam sukurti prireikė šimtmečio“

„As a visual language emoji has already far eclipsed hieroglyphics, its ancient Egyptian precursor which took centuries to develop“

Be žinučių ir socialinių tinklų jaustukus taip pat galima naudoti įmonės veikloje, kaip pavyzdžiui: žurnalistikoje rašant straipsnius. Tokiu atveju galima pamatyti, kokios emocijos vyrauja komentaruose arba kokiam žmonių skaičiui patiko jūsų parengtas straipsnis. Tai padeda sekti jūsų tinklalapio, įmonės ar socialinių tinklio statistiką, bei surasti savo auditoriją.

Komunikacija karantino metu

Šiuo sunkiu metu daugelyje šalių vyksta karantinas dėl COVID-19 viruso epidemijos, todėl  gyvas bendravimas yra ribojamas. Nerizikuojant pakenkti sveikatai susitinkant, galima su artimais žmonėm susisiekti telefonu ar kompiuteriu skambinant ar rašant žinutes išreiškiant emocijas naudojant jaustukus. Taip pat galima ekspermentuoti – kurti istorijas ar pasakas, kurias jūsų kitos šalies draugas ar pažįstamas turės iššifruoti ir atsiųsti jums savo emoji istoriją. Kadangi jaustukai prasidėjo nuo šypsenėlės, nereikia būti niūriems išnaudokite savo laisvą laiką tinkamai.

Apibendrinimas

Skaitmeninis jausmų išreiškimo būdas padeda ne tik skleisti savo emocijas per atstumą, bet ir bendrauti. Tai tarsi naujoji bendrinė kalba, nauja kultūra, kuri susideda iš tūkstančių piktogramų ir kuria kalba milijonai pasaulio gyventojų, tačiau reikia nepamiršti gyvo bendravimo. Bendraujant jaustukais, galima apgauti pašnekovą, siunčiant šypsenėles, nors iš tikrųjų situacija yra jums nejuokinga. Bet kuriuo atveju, susitinkant su kolegomis, draugais ar artimaisiais gyvai, galima gauti begalę įvairių tikrų emocijų, kurių negalima perteikti nei žinutėmis, nei jaustukais. Skaitmeninis bendravimo būdas niekada nepakeis tikrų jausmų susitikus pašnekovą akis į akį.