Dirbtinis intelektas komunikacijoje. Draugas ar priešas?

Facebook Twitter

Dirbtinis intelektas vis labiau įtraukiamas į mūsų kasdienį gyvenimą. Per pastaruosius dešimtmečius technologinis progresas buvo toks didelis, kad kartais net nepastebime, jog dirbtinis intelektas egzistuoja aplink mus. Tai gali ir gąsdinti ir intriguoti, tačiau tenka susitaikyti su tokia realybe – dirbtinis intelektas (toliau -. DI) pasiekė aukščiausią „realumo“ lygį. Tačiau ar gali DI padėti kasdieninėje organizacijų komunikacijoje bei pakeisti žmogaus protą integruotos komunikacijos vadybos (ryšiai su visuomene) srityje?

Anot R. Pfisterio ir P. Tierney‘iaus (2008), komunikacija yra menas ir mokslas. Puikiai suvokiame, kad DI bei mokslas puikiai dera tarpusavyje, tačiau ar gali DI efektyviai veikti be žmogaus meninės išraiškos ar vaizduotės?

Dažnose situacijose DI ir ryšiai su visuomene (toliau -. RsV) veikia harmoningai kartu. RsV specialistai, kuriems teko į pagalbą pasitelkti DI teigia, jog tai padėjo pasiekti reikiamus tikslus daug greičiau bei efektyviau. Tai tik patvirtina „Facebook“ bei „Youtube“ socialiniai tinklai, kurie aktyviai naudoja DI tinkamai cenzūrai užtikrinti.
Na, o žvelgiant per RsV prizmę, galima drąsiai teigti, jog DI galėtų kurti bei kuria puikias reklamos kampanijas.

Pasvarstykime, kiek daug laiko bei pastangų reikia, kad naudojant žmogiškuosius išteklius pavyktų sukurti gerą ir įtaigią reklamos kampaniją: parinkti tinkamą vietą, laiką, tikslines auditorijas ir t.t. Tačiau automatizuotas procesas su DI pagalba gali paskaičiuoti daugybę galimų variantų, apdoroti begalę informacijos bei tikimybių per keletą minučių. Todėl žmogus laikui bėgant tiesiog negalės ignoruoti tokios technologijų pagalbos, norėdamas pasiekti maksimalų efektyvumą. Dirbtinis intelektas gali padėti nustatyti:
• Tinkamiausią laiką reklamos kampanijai pradėti;
• Veiksmingiausius reklaminius šūkius;
• Efektyviausias žiniasklaidos priemones;
• Kurių influencerių, tinklaraštininkų bei žurnalistų pagalba skleisti žinutę.

Turinys yra viena iš pamatinių RsV dalių. Tekstai, pranešimai spaudai ir t.t. Tačiau ar gali DI kurti turinį? Žinoma, kad gali! Ir tai jau šiandienos realybė, su tokiais įrankiais kaip „Google Smart Compose“ ir „AI Writer“. Šios programos gali daug daugiau negu tik nuspėti sekantį rašytojo sakinį, jos sukurtos rašyti pilnus straipsnius, o tam tereikia poros įžanginių sakinių, kad DI valdantis šias aplikacijas suvoktų temą ir pagrindinę straipsnio mintį. „Washington Post“ jau 2016m. naudojo savo sukurtą dirbtinio intelekto įrankį pavadinimu “Heliograf” bei jo pagalba savo internetiniame puslapyje reguliariai talpindavo visą JAV prezidento rinkimų eigą ir informaciją. Galime tik įsivaizduoti kaip padidės RsV procesų efektyvumas kai DI pradės rašyti pranešimus spaudai, tekstus bei straipsnius!

Robotas dirba.
Paveiksl. aut. Vectorstock.com

Kiekviena industrija turi galybę monotoniškų, kasdienių, darbų, kuriuos reikia atlikti. RsV specialistai taip pat neišvengia savo dienotvarkės, susitikimų planavimo, laiškų rašymo bei atsakinėjimo į juos, statistikos rinkimo ir įvairių diagramų kūrimo. Kadangi dažniausiai šios užduotys yra atliekamos pačio žmogaus, neišvengiamos ir klaidos paremtos žmogiškuoju faktoriumi, kurios gali būti eliminuotos į pagalbą šioms užduotims atlikti pasitelkus dirbtinį intelektą. Dr. Michelucci savo tezėje „Artificial Intelligence: A Policy – Oriented Introduction“ pastebi:

„Dirbtinis intelektas palengvina žmonių darbą, nes paprasčiausiai nesame sutverti įsiminti didžiulius kiekius informacijos, ar manipuliuoti sudėtingomis simbolių kombinacijomis. Tačiau pasitelkdami DI, kompiuterius, sukuriame erdvę mąstymui ir taip išplečiame informacijos apdorojimo galimybes“.

Suvokimas ką mąsto tikslinės auditorijos yra nelengva užduotis bet kuriam RsV specialistui. Žinoma, galima naudotis pagrindiniais demografiniais rodikliais, tačiau tai ne visada padeda nustatyti kokios priemonės būtų pačios efektyviausios. DI gali suteikti daug daugiau informacijos, negu sugebėtume surinkti patys. DI pagalba galime sužinoti:
• Ką žmonės perka;
• Kiek išleidžia;
• Kokie yra jų įpročiai, tiek asmeniniai, tiek profesiniai;
• Kas yra žmonių idealai visuomenėje;
• Kokius socialinius tinklus jie naudoja;
• Kokie turinio tipai jiems labiausiai patrauklūs.

Gebėjimas pažinti auditorijų asmenybes, įpročius, drąstiškai keičia komunikacijos efektyvumą bei yra plačiai naudojama sistema, ypač mega korporacijų (Google, Facebook, Twitter ir pan.).

„Manau, žmonės bendrai linkę nuvertinti dirbtinio intelekto gebėjimus – jie mano, kad tai yra tarsi protingas žmogus. Tačiau tai bus kur kas daugiau už protingą žmogų. Jis bus protingesnis už patį protingiausią žmogų“, – sakė „Tesla“, „SpaceX“ ir „The Boring Company“ vadovas Elonas Muskas.

Taigi, dirbtinis intelektas ateityje bus neatsiejama RsV specialistų darbo dalis bei vienas svarbiausių efektyvios komunikacijos pagalbininkų didžiųjų korporacijų kasdienybėje. Tačiau be žmogaus pagalbos ši technologija negali egzituoti. Bent jau kol kas, žvelkime į tai kaip į puikią partnerystę tarp žmogaus ir technologijų. Galima ginčytis ar tai naudinga kiekvienam žmogui ir ar tai nepažeidžia asmens privatumo, tačiau tik laiko klausimas kada DI taps norma žiniasklaidoje, reklamose ir kiekvienos organizacijos darbo dalimi siekiant išvengti komunikacijos krizių su auditorijomis.

Šaltiniai:
ltka.lt
technologijos.lt
„Integruotos marketingo komunikacijos‘ (2012); Arvydas Baranauskas
Lrt.lt
wired.comtheguardian.com (The rise of robot authors)
„Artificial Intelligence: A Policy – Oriented Introduction“; Anne Bowser, Michael Sloan, Pietro Michelucci and Eleonore Pauwels.