Graikų mąstytojas ir filosofas Sokratas:
,,Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas“.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO) duomenimis, 70 proc. daugelio lėtinių ligų išsivystymą lemia žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas ir mityba. Pagal šiuos duomenis Lietuva yra aukščiausiose Europos šalių statistikos eilutėse ir patenka į rizikos grupę. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio sulieknek.lt autorė Vaida Kurpienė teigia, kad vartojamais produktais susirūpinti reikėtų visiems ir pataria peržiūrėti mitybos įpročius.

Tad kasdien prastėjant žmonių sveikatai ir vis mažėjant kasdieniniam aktyvumui, žiniasklaidoje vis dažniau galima sutikti terminus: ,,sveikas gyvenimo būdas“ ir ,,sveika mityba“. Deja, kuo toliau, tuo labiau šie terminai tampa įvairių organizacijų, maisto pramonės, grožio industrijų, papildų, farmakologijos kampanijų, interneto puslapių, tinklaraščių ir daugelio kitų spekuliacijų objektu bei būdu pasipelnyti iš vidutinio žmogaus, nesuvokiančio, kas iš tikrųjų yra sveika mityba ir ką ji bendro turi su sveikata.

Sąvokos ,,sveika mityba” ir ,,sveikas maistas“ sufleruoja, kad maisto marketingo kontekste būtent tai turėtų pagerinti sveikatą arba bent jau jai nepakenkti, bet ar iš tikrųjų tai tiesa?

Deja, sveikos mitybos samprata yra primestas stereotipas, kuris neturi konkretaus apibrėžimo ir interpretuojamas skirtingai – ,,sveika“ arba ,,nesveika“ gali būti ne pati konkretaus žmogaus mityba, o jo požiūris į savo mitybą, kitaip tariant, santykis su maistu.

Tačiau kokią informaciją komunikuoja maisto pardavimu suinteresuotos organizacijos? O kaip sveiki ir nesveiki produktai, cholesterolis, cukrus, druska, autoimuniniai ir insulino sukelti susirgimai ir kiti baisūs dalykai, klausiate jūs? Apie tai ir pakalbėsime.

Turbūt kiekvienas naršydamas populiariuosiuose naujienų portaluose, facebooko ir instagramo nuomonių formuotojų sienose ar klausydamas žinių yra girdėjęs informacijos apie sveikatingumą ir prisiskaitęs įvairiausių dalykų. Dabar už lango 2022 metai ir mes gyvename postindustrinėje visuomenėje, kuriai būdingas labai didelis darbo našumas ir maisto produktų gamyba tapo nepaprastai pigi. Kokia to priežastis? Elementarus maisto pramonės tobulėjimas, pradedant daržovių, vaisių, gyvūnų auginimu ir baigiant galutiniu produktų transportavimu ant prekystalių parduotuvėse ar kavinių ir restoranų virtuvėse. Stambiajam verslui nepalanku ir nepatinka, kad didelį kiekį įprastų produktų galima nusipirkti už sąlyginai žemą kainą, nes tokiu būdu daug neuždirbsi, todėl ką reikia daryti? Teisingai: parduoti du, tris, kartais ir penkiais ar dešimt kartų brangiau tą pačią makaronų ar avižinių dribsnių pakuotę, bet ne taip paprasta parduoti, nes tam būtina tam tikra motyvacija, todėl mums, naršantiems ir skaitantiems internete, svarbu nuolat akcentuoti ir įrodinėti, kad paprastas maistas visiškai nenaudingas, ir įtikinti, kad yra vieta, kur galima nusipirkti ,,tikro‘‘, ,,sveiko‘‘, ,,naudingo‘‘, ,,organic‘‘, ,,bio‘‘, ,,no gluten‘‘ ir pan. maisto. Kitaip tariant, pagrindinis tikslas – parduoti, kad būtų perkami kuo brangesni produktai, kurie iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastų. Verslininkams padeda ir laboratorijos, kurios atlieka tyrimus ir pateikia išvadas, kurios patvirtina vienų ar kitų produktų ypatingą naudą, bei specialistai, pasirinktinai interpretuojantys tyrimus ir pateikiantys išvadas taip, kad produktas būtų pateiktas kuo patraukliau ir pirkėjas susidomėtų jį įsigyti, taip pat marketologai, maisto technologai, įžymūs žmonės ir daug kitų atlieka savo darbą taip, kad tu nustotum pirkti įprastus, pigius produktus ir pradėtum vartoti neva natūralius, ekologiškus, organinius, be laktozės bei kitus anksčiau išvardintus.

Kitas įdomus pavyzdys – nematoma arba sąmoningai nepriimama reklama. Pavyzdžiui, aukšto lygio sportiniai renginiai (Olimpinės žaidynės, Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, FIFA Pasaulio taurės futbolo čempionatai), daugybė verslų ir kompanijų yra puiki marketingo (rinkodaros) galimybė pasinaudoti proga ir pareklamuoti savo prekinius ženklus. Štai įdomus 2018 metų FIFA Pasaulio taurės futbolo čempionato pavyzdys: Rusijoje įvykusio čempionato generalinis rėmėjas – ,,McDonalds‘‘ – prieš kelis dešimtmečius įkurtas ir greitai tapęs populiariausiu pasaulyje greito maisto restoranų tinklas, kurio šūkis šio čempionato metu buvo ,,Valgyk, žaisk ir būk sveikas‘‘ (,,Eat, play and be healthy“). Keista, bet korporacija, pasirinkusi skleisti tokią žinutę, dar ir šiandien sulaukia neigiamų reakcijų dėl prekiavimo nesveiku maistu.

Tad būkime budrūs:

• Kurkime sveiką santykį su maistu.
• Nepakibkime ant kabliuko užslėptose ir viešose reklamose
• Norėdami išlikti sveiki, valgykime visavertį maistą, o svarbiausia – mėgaukimės juo!

Šaltiniai:

www.firstpost.com ,,Irony of fast food at FIFA World Cup: McDonald’s sponsors Player Mascots to promote healthy living, but what about trans fats?“

www.tandfonline.com ,,Marketing of unhealthy brands during the 2018 Fédération Internationale de Football Association (FIFA) World Cup UK broadcasts – a frequency analysis“