Renata Rackevičiūtė
Dabar gyvename laikmetyje, kai pasaulį užvaldžiusi Covid – 19 viruso pandemija. Šis laikotarpis atnešė, ne tik ligą, bet ir daugelio mūsų kasdienybė tapo – darbas iš namų. Nuotolinis darbas – laikas, kai dirbame namuose : kompiuteris, darbinis telefonas ir kitos būtinos darbo priemonės šalia. Galime patogiai įsitaisyti krėsle ar ant sofos ir atlikti visas savo darbo užduotis. Privalumų daug – nereikia anksti keltis, galime ilgiau pamiegoti, nereikia rytiniuose kamščiuose keliauti į darbą automobiliu ar autobusu, sutaupome pinigų, mažiau išleidžiame kurui ar viešajam transportui. Ir dar galybė kitų privalumu, tačiau ar viskas tikrai taip puiku, ar nuotolinis darbas neturi trūkumų? Kokios komunikacijos proceso pasekmės dirbant iš namų?
Prie gausybės išvardintų pliusų, pridėkime sąrašą minusų. Sumažėjęs gyvo bendravimo laikas, komunikacijos procesas persikelia į įvairias platformas ir gyvų susitikimų nebemokame kontroliuoti, sumažėjęs fizinis aktyvumas, nugaros skausmai, psichologinė savijauta. Ir sąrašas nėra baigtinis, jį dar galima būtų pildyti. O kokie iš tikrųjų esame darbuotojai dirbantys iš namų? Tikrai kiekvienas dirbantysis darbo metu patogiai tvarkomės buitinius reikalus, spėjame ir susitvarkyti ir skalbinius susirūšiuoti, tik ar pašaliniai darbai mums padeda susikaupti ir būti efektyviais? Tikriausiai ne. O kiek dar būna dienų, kai nuo sofos visiškai nepakylame? Visą dieną neturime jokio, net menkiausio fizinio aktyvumo. Ne taip kaip biure, leidžiamės laiptais žemyn, kylam aukštyn, keliaujam į kavinę pasiimti pietų ar pėsčiomis einame į susitikimą su kolega ir klientu. O jeigu dar į darbą ir iš jo keliaujame be automobilio, tai ir rekomenduojamą paros norma 10 000 žingsnių tikrai surenkame.
„Karantino laikotarpiu sumažėjo visų mūsų fizinis aktyvumas, todėl padidėjo lėtinių nugaros ir sąnarių susirgimų skaičius. Nors karantinas laikinas, pasaulyje tokia situacija yra susijusi su išaugusiu sėdimojo darbo vietų namuose skaičiumi. Dėl to dalis žmonių judesių tampa monotoniški, sumažėja jų įvairovė, tuo pačiu mažėja ir bendras fizinis aktyvumas“, – sako biomechatronikos laboratorijos vadovas A. Domeika.
Mažiau judame, tampame tingūs – kenčia mūsų fizinė būklė. O kaip psichologinė savijauta? Ar nuolatinis buvimas namų aplinkoje netampa tam tikra socialine atskirtimi? Sudėtinga toje pačioje erdvėje ir dirbti, ir gyventi asmeninį gyvenimą. Viskas susimaišo ir nebelieka laiko tikram poilsiui nuo darbo, nes darbas persikėlė į namus.
“Dirbant iš namų daugiau, atsiranda blogoji ribos nepaisymo pusė. Yra nemažai tyrimų, rodančių, kad žmonės, dirbdami nuotoliniu būdu, pavargsta daug labiau, negu dirbdami biure, nes nėra perėjimo – tarsi nuolatos esi darbe.” Sako psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė.
Ir štai sudėliotas paveikslas, kaip atrodo nuotolinis darbas. Čia kiekvienam savi pliusai, savi minusai. Bet jei blogėja mūsų psichologinė savijauta, tampame irzlūs, mažiau socialiai aktyvūs, nebeprisidedame prie įmonės vidinės kultūros kūrimo, kenčia ir mūsų darbo rezultatai, darbo našumas. Įmonės jau dabar kuria sprendimo būdus, kaip darbuotojams pagerinti nuotolinio darbo sąlygas. Steigiamos finansinės premijos įsirengti patogiai darbo vietai, kaip pavyzdys įsigyti ergonomišką kėdę, patogų darbo stalą, įsirengti tinkamą apšvietimą. Taip pat organizuoja įvairias psichologų paskaitas apie emocijų valdymą, nuotolinio darbo principus. Štai pavyzdys, kaip socialiai atsakingas darbdavys ir mokslas taip pat prisideda prie darbo aplinkos gerinimo. KTU 2022 metais ketina atidaryti fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą, kuriame daug dėmesio bus skiriama darbo aplinkai ir individo gerovės bei produktyvumo skatinimui. Vienoje iš laboratorijų ketinama kurti įrangą, kuri padės stebėti žmonių sveikatą. Tokia įranga turėtų skatinti ir užtikrinti sveikesnę darbo erdvę , sumažinti lėtinių ligų riziką ir didins darbo produktyvumą.
„Bus atliekami biomechaniniai, fiziologiniai tyrimai, pavyzdžiui, įvairių judesių ir laikysenos analizė, sveikatingumo tyrimai, raumenų ir smegenų aktyvumo tyrimai. Jie bus skirti nustatyti sąsajas tarp fizinės savijautos ir darbingumo bei padėti žmonėms, dirbantiems ir biuruose, ir nuotoliniu būdu, sumažinti lėtinių ligų išsivystymo ar traumų riziką. „Smart LAB“ unikalumas – simuliuojamos erdvės yra labai panašios į realias“, – paaiškina A. Domeika.
Kiekvienas atsakingas darbdavys jau dabar gali prisidėti prie darbuotojų fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo. Pavyzdžiui daryti rytines mankštas su darbuotojais tiesiogiai susijungiant per įvairias bendravimo platformas. Pasikviesti jogos ar kitų sporto šakų atstovus, kurie vestų treniruotes nuotoliu. Rengti darbuotojams nuolatinius seminarus su psichologais, kaip efektyviai dirbti iš namų, kaip valdyti stresą ir emocijas. Verslas dabar labai aktyviai reaguoja į visas inovacijas, o dar kai jas kuria mūsų šalies mokslininkai – tikrai tokiomis idėjomis, kurias ateityje siūlys mūsų mokslininkai pasinaudos. Ir tikriausiai kiekvienas geriausiai žinome koks darbo modelis mums labiausiai tinka ar biure ar dirbti nuotoliu, o gal turėti darbostogas. Svarbiausia kiekvieno puiki savijauta – tiek fizinė, tiek psichinė.
Šaltiniai:
Anastasija Kurojedova
Jūratė Vasiliauskaitė
Marius Kristijonas Alisauskas
Alina Paškevič
