Aido kambariai, arba kaip mėgstamą kavą išsirinkti pačiam

Apie socialinių tinklų įtaką ir reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje, tikriausiai, nebedrįs ginčytis niekas. Didžiausi jų kasdien linksniuojami nuo pramoginio iki geopolitinio konktekstų, o galimybė tapti jų dalimi, rodos, niekuomet nebuvo lengviau pasiekiama. Tačiau, tik nedaugelis yra girdėję apie vadinamuosius aido kambarius (angl. terminas echo chambers) ir tai, kaip socialiniai tinklai gali nulemti kiekvieno mūsų mąstymą, elgseną ar net visai buitinius sprendimus. Pavyzdžiui – kokią kavą renkames.

Aido kambarius galime apibrėžti kaip erdvę, kurioje individas supamas jo požiūrį atitinkančios nuomonės. Kitaip tariant, šioje erdvėje matome tik mūsų nuomonei antrinančią, mums įdomią ir aktualią informaciją. Aido kambariai atsiranda iš vienoda nuomone besidalinančių žmonių grupių, todėl socialiniai tinklai, veikiami nuolat mūsų poreikius įspėti bandančių algoritmų (daugiau informacijos galite rasti čia), tampa ideale terpe jų formavimuisi. Be abejo, toks bendraminčius vienijantis reiškinys gali turėti ir ne vieną teigiamą savybę – skatinti bendruomeniškumą, lengvinti informacijos paiešką, plėsti pažinčių ratą. Tačiau iš to kylančios problemos teigiamus aspektus nusveria tuomet, kai uždarame aido kambaryje ratu besisukanti informacija tampa vienintele, kuri mus pasiekia.

Grįžkime prie puodelio kavos. Paprastai, mėgstamą kavą pasirenkame pagal individualų skonį ir poreikį, o pasirinkimo būta nemenko – juoda ar su pienu, vaisių aromato ar su rūgštele, stikliniame puodelyje ar išsinešimui… Kad ir ką pasirinksime, svarbiausia, kad esame supažindinti su galimybėmis ir sprendimą galime priimti patys. Dabar įsivaizduokime, kad vienintelė jums siūloma kava – puodelis Latte, su cukrumi ar be jo. Jei kitos kavos nesame ragavę, šį variantą ir pasirinksime. Ir visai nesvarbu, kad nelabai nemėgstame pieną. Apie tai papraščiausiai nesusimastysime, nes kitų patirčių nesame turėję. Būtent taip gali veikti ir aido kambariai.

Toks informacijos srauto ribojimas trikdo kritinį mąstymą, gebėjimą atsirinkti tikrą informaciją nuo melagienos ir, mums to nė neįtariant, gali iškreipti pasaulio ar bent tam tikrų reiškinių suvokimą. Uždaruose aido kambariuose niekada nesusiduriant su argumentais grįsta priešinga nuomone, atprantame diskutuoti ir argumetuotai ginti savają.

Negana to, pasak technologijų ir socialinių medijų įtaką žmonėms tyrinėjančio Adam Greenwood aido kambarių išvengti itin sunku, nes jie kuriami mūsų pačių. Iš pradžių patys personalizuojame algoritmą domėdamiesi tam tikrais dalykais, tačiau vėliau pats algoritmas ima mus valdyti ir „liepia“ mums elgtis taip, kaip jo nuomone mes turėtume elgtis.

„It isn’t just the algorithms that are creating the echo chamber, we are also guilty of perpetuating it. When we create content or upload to social media, most of us do not upload content for ourselves, we do it for our followers, because we want likes, shares and comments. We do this because human beings want validation.” – Adam Greenwood, CEO of GreenwoodCampbell.

Ši problema aktuali visiems, tačiau labiausiai pasireiškia, socialiniuose tinkluose daugiausiai laiko preleidžiančių, paauglių ir jaunų žmonių tarpe. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro ir kūrybinių industrijų absolventės J. Ruzgaitė atlikto tyrimo apie socialinių tinklų įtaką jaunų žmonių nuomonės formavimui duomenimis, net 64 proc. 14 – 29m. amžiaus žmonių informacijos ieško internete ir socialiniuose tinkluose. Taigi, automatiškai nuolat maitina algoritmo „smegenis“ ir rizikuoja atsidurti aido kambaryje.

„Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.

Tai dar viena aido kambarių pasekmė. Nuolatinis nuomonės patvirtinimas užkerta kelią gilesniai analizei, gaunama informacija nekvestionuojama, o mūsų akiračio ir nuomonės rėmai dar labiau siaurėja.

Ir nors aido kambarių reiškinys sunkiai sustabdomas, esti sprendimų, kaip išvengti neigiamų jų padarinių. Pirmasis jų – švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas. Jau keli metai kaip Švietimo ministerija svarsto galimybę į bendrojo turinio ugdymą įtraukti naują medijų raštingumo discipliną, kurios metu apie interneto ir socialinių tinklų įtaką ir grėsmes mūsų elgsenai būtų edukuojami mokiniai. Gebėdami šį reiškinį atpažinti, galėsime jo ir išvengti. Antra, turėtume sąmoningai stengtis būti kiek labiau analitiški, nepasiduoti įgimtam patvirtinimo šališkumui ir atskirti nuomones nuo įrodytų faktų.

O kol kas, prieš užsakant kavos, belieka akimirkai stabtelėti ir, pakėlus akis nuo telefono ekrano, susimąstyti – gal staiga prisminsite, kad puodelis arbatos jums kur kas mielesnis.

Tekstas parengtas remiantis:

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Echo_chamber_(media)#:~:text=An%20echo%20chamber%20is%20%22an,reflect%20and%20reinforce%20their%20own.%22 , 2019
2. https://howisthisanupgrade.wordpress.com/2019/12/09/socialiniu-mediju-algoritmai-ir-ar-reikia-ju-bijoti/, 2019
3. https://en.wikipedia.org/wiki/Echo_chamber_(media)#:~:text=An%20echo%20chamber%20is%20%22an,reflect%20and%20reinforce%20their%20own.%22