• Pamiršai slaptažodį?

Virtualus gyvenimas mums į naudą?

Autorius/modelis: Justina Gegžnaitė

Kaip dažnai susimąstome kur yra sveika riba tarp virtualaus bendravimo ir tikro socializavimosi su aplinkiniais žmonėmis. Susiklosčiusi situacija dėl pasaulinės pandemijos mūsų paprastą kasdienybę apvertė aukštyn kojomis vos per kelis metus. Tai kas anksčiau buvo neįprasta, dabar pradeda atrodyti kaip atgyvena. Įmonės vis dažniau siūlo dirbti nuotoliniu būdu, parduotuvės keliasi į virtualią erdvę, dažniau su draugais pasimatome virtualioje erdvėje negu realybėje, ar tai yra sveika mūsų organizmui ir psichologinei gerovei? Remiantis moksliniu tyrimu, net 24proc. žmonių karantino laikotarpiu turėjo nusiskundimų dėl psichologinių sunkumų, tokių kaip vienatvė, izoliacija, nerimas ar nemiga. Ar fizinio kontakto stoka, skatina depresijos susirgimų pagausėjimą, o gal mes tiesiog nemokame būti laimingais.

Socialiniai tinklai viešina nerealų gyvenimo būdą. Brangūs automobiliai, dizainerių rūbai ir atostogos Maldyvuose yra socialinių tinklų kasdienybė, tačiau ar verta tikėti viskuo ką matai? Pasak Vilmos Liaugaudaitės LSMU Neuromokslų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos:

„Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas – kompleksus, užguitumą, savidestrukcines mintis“ V.Liaugaudatė

 

Mūsų mintis, kartais lengva sujaukti. Internetas jau seniai įžengė į mūsų gyvenimus kaip informacijos šaltinis ir bendravimo priemonė. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną ir kaip manote, ką jie internete viekia – bendrauja, siunčia nuotraukas ir greičiausiai sveikina su gimtadieniu pažįstamo pažįstamą, nes “Facebook” programėleje apie tai gavo priminimą, nors gyvai net nebuvo susitikę. Graudu, bet ir mes taip darome. Kartais pagalvoju, o ar ne smagiau užsuktį pas draugą kavos ar arbatos puodeliui ir pasipasakot apie gyvenimą, ar aplankyti draugus, kurie gyvena užsienį ar kitam mieste.

Nuotraukos autoriai: Deividas Bledis ir Justina Gegžnaitė; Modelis: Justina Gegžnaitė

Kiek dar mes vengsime socialinės atsakomybės prieš kitus ir slapstysimės už telefono ekrano, rašysime komplimentus po nuotraukomis, vietoj to, kad pasakyti gera žodį šalia stovinčiam žmogui ar komplimentą savo mylimam draugui ar draugei. Pradėkime nuo savęs, socializuokimės daugiau ir kokybiškiau. Socializuokimės, eikime į renginius, keliaukime, susipažinkime su naujais žmonėmis.

Manau, teko girdėti kad užsienyje žmonės eidami į koncertą kartais praleidžia valandų valandas po koncerto, kad gautų autografą ar šansą pabendrauti, ar nusipaveiksluoti su savo mylimu atlikėju. Pastaruosius kelis metus, sunku buvo patekti į koncertą, tačiau patekau į vieną ir tai buvo mūsų visų žinomos atlikėjos Džordanos Butkutės kocertas ir jis buvo nuostabus – gyvas garsas, emocijos ir nuotaika trykšte trūko. Kaip be būtų keistą, nusbrendžiau užkalbinti ją po koncerto ir tikrai nenusivyliau, kad nenuskubėjau į rūbinę pasiimti palto, kaip  90proc. likusios auditorijos. Pasirodo, mes visi žmonės ir visi mes mėgstame gyvą bendravimą ir esame atviri naujoms pažintims ar diskusijoms.

Nors virtualus bendravimas suteikia mums sėkmės informacijos valdymo klausimais, nes nebijome nesulaukti atsakymo į užduotą klausimą – mums nėra svarbu, mūsų emocijos nėra matomos, jaučiamės saugiai, bet ar šis saugumo jausmas yra apgaulė? Anksčiau ar vėliau mes išgirsime tiesioginę kritiką ar neigiamą atsakymą ir kas tada, nes virtualioje erdvėje, mes įpratome, kad nepatinkančią žinutę mes galime ištrinti ar netgi užblokuoti nepatinkantį pašnekovą, bet nuo realybės nepabėgsi.

Ar reikia ugdyti komunikacijos įgūdžius ir gerinti integracijos į visuomenę įgūdžius, pasak David Emile Durkheim prancūzų sociologą (knygą Suicide: a study in sociology 1951) savižudybė iš dalies turi socialinių ir asmeninių problemų pasireiškimų. Tyrimai parodė, kad geriau į visuomenę integruotų grupių savižudybių rodikliai yra mažesni, negu mažiau socialinių ryšių turinčios grupės. Pavyzdžiui, vedę žmonės, kurie tikriausiai yra geriau integruoti į visuomenę kaip socialinio vieneto dalis, yra mažiau linkę savižudybei, nei vieniši. Taip pat jis teigė, kad individai gali prarasti savo vietos visuomenėje jausmą, ypač didelių socialinių pokyčių laikais, kaip tampa visuotinės normos ir vertybės mažiau aiškios. Tokiomis sąlygomis individams gali išsivystyti „nenormalumo“ jausmas, kai nėra sutarimo kas yra teisinga ir kas ne.

Gal vertėtų susimąstyti, ar virtualus bendravimas neša tokią didelę asmeninę nauda, ar tai tik šiuolaikinis ažiotažas paversti mūsų asmeninį laiką ir pastangas verslu socialinių tinklų kūrėjams. Šiuo metu Facebook socialiniame tinkle yra 1,5 – 2 milijono aktyvių lietuvių. Aktyvūs – tai reiškia, kad jie vienaip ar kitaip sąveikauja su „News Feed“, t.y. naujienų srautu, kelia asmenines nuotraukas ar kitaip saveikauja tinkle. Atmetus verslo paskiras, gal ir neatrodytų Lietuvos vartotojų tiek daug, bet tai yra tikrai nemaža gyventojų dalis, palyginus su tuo, kad mūsų šalies populiacija yra beveik 3 miljonai. Pasaulyje, vidutiniškai žmogus praleidžia 142 minutes per dieną “tinkle”, jeigu dar dirbame 8 valandas ir miegame 8 valandas, tai nenuostabu, kad mes neturime laisvo laiko, mes jį švaistome sekdami kitų gyvenimus, vietoj to, kad gyventumėme patys.

Kasmet vis daugėja žmonių su psichologinėmis problemomis ir ilgėja mūsų kaip vartotojų laikas “tinkle” ar tai sutapimas, o gal tai ženklas susimąstyti? Remiantis pasauliniu savižudybių rodikliais, Lietuva yra septintoje vietoje. Kas su mumis ne taip, ar mes iš tikrųjų esame savidistrukcinė visuomenė ar kaip sociologas David Emile Durkheim pasakė:

„Mažiau socialinių ryšių turintys žmonės turi didesnį polinkį į psichologines problemas ir savižudybę.“

 

Norint padidinti galimybę geriau integruotis visuomenėje, turime sudaryti palankias sąlygas sklandžiai veikti savo smegenims, ypatingai smegenų žievei, pavyzdžiui būti fiziškai aktyviam: „fizinio aktyvumo metu žmogaus smegenų kraujotaka yra suaktyvinama, tokiu būdu skatinamas neuronų atsinaujinimas, išsiskiria hormonai padedantys susidoroti su keliamu stresu, stipriai pagerinami mokymosi procesai, taigi smegenų žievė gali ženkliai geriau tvarkytis ir su emocijomis. Sveika, kokybiška mityba prisideda prie svarbių smegenų veiklai medžiagų įsisavinimo, mažina nutukimo riziką. Abu šie faktoriai mažina riziką susirgti depresija.“ – Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Aringas Vagonis

„Probleminis interneto naudojimas gali būti panašus į priklausomybę, nes apima tokius elgesio ir pažinimo funkcijų aspektus kaip kontrolės nebuvimas (nesėkmingi bandymai sustoti), stiprus noras (nenustojančios mintys arba motyvacija, kuri veda prie veiksmo), netinkamas prioritetų sudėliojimas (kitų gyvenimo interesų apleidimas, lemiantis darbo, santykių bei kitas problemas), rizikingas / žalingas priklausomybę sukeliančios medžiagos naudojimas (nuolatinis naudojimas, nepaisant žalingo psichologinio ar fiziologinio poveikio ar kitų neigiamų pasekmių). Tačiau iki šiol nelabai aišku, ar kitos probleminio interneto naudojimo formos, išskyrus žaidimus internete, atitinka priklausomybei taikomus psichologinius ir fiziologinius požymius. Nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais gali būti socialinio nerimo sutrikimo, kuomet vengiama bendravimo, dalimi. Probleminis interneto naudojimas yra susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokybę.“ –Dr. Julius Burkauskas

Virtualus gyvenimas gali mus veikti skirtingai. Tai gali būti tiek žalinga mūsų psichologinei būsenai, kiek mes leisime virtualiam pasauliui mums paveikti, todėl pradėkime 2022 metus tiegiamai – šypsokimės daugiau, negailėkime komplimentų vieni kitiems, bendraukime ir integruokimes į visuomenę. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus mūsų gerai savijautai. Vaikščiokime gatvėmis su šypsena – ji nieko nekainuoja, bet suteikia labai daug. Nevartokime žodžio „ne“ kiekvienam sakinyje, būkime atviri maloniam pašnekesiui, net jeigu tai yra iš nepažįstamo žmogaus. Nebesislapstykime už telefono ekranų ir daugiau laiko skirkime kurdami gyvenimo istorijas, o ne sekdami socialinių tinklų pasakas apie tobulą netikrą gyvenimo būdą.

 

Autorius
Justina Gegžnaitė
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

Autorius Justina Gegžnaitė
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Einkaufswagen Kid
  • Maritta (take 3)
  • Puzzling
  • Maritta (take #2)
  • Maritta (take 2)
  • Palettes
  • Cecy
  • Paola paloma
  • Normal-a-normal

ThemeForest