Nuotolinio darbo įtaka komunikacijos pasikeitimui

Covid pandemija trunka jau du metus. Tai nelengvas laikotarpis visiems, atnešęs daug pakeitimų ir iššūkių. Vienas iš jų – nuotolinis darbas iš namų. Daugeliui tai yra pirmoji patirtis dirbant ilgas valandas ne biure. Kokias pasekmes tai sukėlė ir kaip pakeitė komunikaciją darbe?

Efektyvus bendradarbiavimas neįmanomas be komunikacijos. Darbo efektyvumui įtakos turi bendravimas su kolegomis. Reikia bendrauti su komanda, ir kiekvieną dieną. Taip pat svarbūs ir vadovo atsiliepimai, net svarbesni nei biure, kur iš trumpalaikių pokalbių dažnai galima padaryti išvadas apie darbuotojo užduotis ar būklę. O dirbant su konkrečiu projektu, reikia atsižvelgti į jo ypatybes. Kuo sudėtingesnis, ilgesnis ir didesnis projektas, tuo svarbesnė komunikacija tarp jo dalyvių.

Toli nuo kolegų sunku jaustis komandos dalimi, sako Michael Parke, Pensilvanijos universiteto vadybos docentas:

„Kaina, kurią sumoka verslas, yra priklausymo bendram tikslui jausmo praradimas. Tai daugiausia lemia tvirti santykiai ir gebėjimas pamatyti, kaip tavo veiksmai ir sprendimai paveikia kitus.“

Įmonės visaip stengiasi prisitaikyti prie šiandienos diktuojamų sąlygų, naudoja elektroninį paštą, skambučius, vaizdo konferencijas, tokias programas komunikacijai, kaip „Teams“ ir „Zoom“. Bet ar tai atstoja gyvą bendravimą su kolegomis ofise?

Vaizdo skambučiai negali visiškai pakeisti tiesioginio bendravimo ir tik dar labiau jį išsekina. Gianpiero Petriglieri, INSEAD verslo mokyklos docentas, interviu BBC pasakė apie internetinius susitikimus:

„Suprantame, kad su kažkuo bendraujame, bet mūsų kūnas jaučia, kad taip nėra. Šis prieštaringus jausmus žmonėms sukeliantis disonansas vargina. Jūs negalite atsipalaiduoti pokalbyje. Be to, net jei praleidžiame laiką su draugais, pavyzdžiui, švenčiame gimtadienį, tai nėra tas pats, kas gyvai. Žmonės atlieka skirtingus vaidmenis, kurie priklauso nuo konteksto. Anksčiau šiuos vaidmenis atlikdavome skirtingose ​​vietose, o dabar viskas vyksta vienoje programoje. Įsivaizduokite, kad eini į barą ir tame pačiame bare kalbiesi su savo profesoriais, susitinki su tėvais ar kuo nors kitu, argi ne keista?”

Susiduriant su sunkumais, dalis darbdavių visgi bando įvairinti savo darbuotojų grafikus, tad darbą organizuoja ne nuotoliniu, o hibridiniu būdu. Dirbant hibridiniu būdu, darbuotojai dalį savo darbo valandų dirba iš namų, o dalį iš ofiso.

„2021 metų spalio mėnesį karjeros portalas „CV-Online“ apklausė 1005 nuotoliniu arba hibridiniu būdu dirbančius respondentus. Apklausos metu buvo kreipiamas dėmesys ne tik į nuotolinio darbo privalumus ar trūkumus, bet ir ateities perspektyvas, kokias grėsmes mato dirbantieji, jei dirbti iš namų teks ne vienerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai“, – rašo 15min.lt.

Naujienų portalas rašo, kad dažniausiai nurodomi nuotolinio darbo trūkumai yra šie:

• Socialinių ryšių trūkumas;
• Sunkiau kontroliuojamas darbo laikas (ilgiau dirba, nedaro pertraukėlių, praleidžia pietų pertrauką);
• Pasiilgstama įmonės ritualų dirbant gyvai (kavos pertraukėlės, bendri pietūs ir pan.);
• Sudėtingesnė komunikacija tarp darbuotojų;
• Nepatogi darbo vieta ir sąlygos.

Tačiau darbuotojai ižvelgia nuotoliniame darbe ir pliusų. Pagrindiniai nuotolinio darbo privalumai pagal juos yra sutaupytas laikas kelionei į darbą ir iš jo bei sutaupyti pinigai. O taip pat galimybė pačiam planuotis darbotvarkę ir produktyvesnis darbas be trukdžių.

Taigi, galima teigti, kad nuotolinis darbas visgi apsunkina komunikaciją tarp darbuotojų. Tačiau pasaulis keičiasi, sąlygos keičiasi, mes privalome adaptuotis prie naujovių, o darbo organizavimas hibridiniu būdu gali išspręsti šitą klausimą. Kaip rašo 15min.lt, „Microsoft“ atliko tyrimą dėl hibridinio darbo, kurio rezultatai rodo, kad toks darbo būdas pasiteisina. Tad tikėtina, kad pandemija ilgam pakeitė mūsų kasdienybę, o darbo organizavimas jau nebus toks, koks buvo anksčiau. Komunikacija irgi keičiasi. Matyt, atėjo laikas didelių permainų.