Melas prisidengęs naujienos pavidalu

Naujienos. Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvieną iš mūsų jos pasiekia neįtikėtinu greičiu. Norint sužinoti kas vyksta mūsų kaimynystėje, šalyje ar pasaulyje mums nebūtina skubėti į parduotuves pirkti laikraščių, gaudyti tinkamų radijo bangų ar prie televizoriaus ekrano laukti naujienų laidų. Viskas tapo pasiekiama vieno mygtuko paspaudimu. Mums net nebūtina gaišti laiką interneto naršyklėje vedant mėgstamo naujienų portalo pavadinimą. Naujienos pačios mus pasiekia mūsų socialiniuose tinkluose, kurie kuo toliau tuo labiau yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Kartais tai tampa netgi tam tikru įpročiu, pradėti bei pabaigti dieną su savo mėgiamais socialiniais tinklais. Tačiau, kaip sakoma vienu lietuvių posakiu: „kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių“. Taip pat ir naršant internete – informacijos gausa yra milžiniška. Ir ypač svarbiu čia tampa klausimas: ar visa mums matoma informacija yra teisinga?

Pastaraisiais metais pasaulis tapo jautrus daugumai temų. Ir stipriai prie to prisidėjo, o gal net ir pagrindinį vaidmenį suvaidino, visus mus tiesiogiai palietusi pasaulinė COVID-19 pandemija. Klaidinga informacija apie pačia pandemiją ir jos valdymo būdus vis dar yra ypač svarbia socialine ir politine problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) probleminius melagienų srautus net vadina „infodemija – informacijos apie COVID-19 pandemiją antplūdžiu“.„Kita vertus, dezinformacija yra klaidinga informacija. Svarbu tai, kad ta informacija, nebuvo sukurta siekiant pakenkti kitiems. Tą informaciją dažnai sukuria kas nors, kas tikrai nori suprasti temą ir rūpinasi, kad kiti žmonės būtų saugūs ir sveiki. Visi mano, kad dalijasi gera informacija, bet, deja, taip nėra. Kitoje pusėje yra kenksminga dezinformacija. Kitaip nei klaidinga informacija, tai yra informacija, sukurta siekiant iš jos pasipelnyti arba padaryti žalos. Šios pandemijos metu matome, kad dezinformacija bando sugriauti mūsų pasitikėjimą vieni kitais ir mūsų vyriausybe bei viešosiomis institucijomis.“

Dezinformacija ir melagienų bangos nesvetimos pasaulyje buvo jau iki pandemijos. Socialiniuose tinkluose prisidengiant didžiųjų naujienų portalų vardais imituojamos skambios straipsnių antraštės ir kuriamas tikrovės neatitinkantis jų turinys. Kad tokie straipsniai būtų nepraleisti pro akis, prisidengiama ir žinomų žmonių, politikų ar nuomonės formuotojų vardais bei jų komentarais, kurie vienais atvejais ištraukti iš konteksto, kitais – sukurti tų pačių straipsnių autorių. Tokių melagienų tikslai yra skirtingi. Apgaulės būdu gauti finansinės naudos, pajuokauti, pasišaipyti, suklaidinti pakenkti asmens ar jų grupės reputacijai, valstybės valdžiai ar netgi visai šaliai. „Dezinformacija dažnai būna ir hibridinio-kibernetinio karo dalimi. Tad šiame kontekste labai svarbus kiekvieno piliečio kritinis mąstymas.“, – sako Prof. dr. Darius Štitilis MRU Kibernetinio saugumo valdymo studijų programos vadovas.

Kritinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas – tai įgūdžiai, kurie gali mums padėti nepasiklysti informacijos gausoje, įvertinti ir atskirti, kuri informacija yra patikima, teisinga ir naudinga mums, o kuri yra tiesiog melagiena ar kita dezinformacijos forma. Tačiau taip pat labai svarbu nepasiduoti emocijoms užkibus ant skambios antraštės kabliuko. Juk dažnu atveju pirmą nuomonę susidarome tik iš antraštės, kuri galbūt yra klaidinanti ar net netikra. Straipsnio visai skaityti net nepradėjome, o patys nepastebėjome kaip, ne tik burnojame sau po nosimi bet ta informacija dalinamės savo socialiniuose burbuluose. Taip patys nepastebėdami bei netikrindami vartojamos informacijos įsisukame į dezinformacijos užburtą ratą, kuomet socialinių tinklų algoritmai, mums vieną po kitos siunčiu tokias naujienas ir pamažu mes pradedame nebematyti tų tikrųjų naujienų.

Melagingos antraštės skatina pasipiktinusius ar joms pritariančius žmones rašyti komentarus, o komentarai – puiki terpė vieningų nuomonių atstovams rasti vieniems kitus, kurtis į grupuotes (pvz.: kurti privačias grupes „facebook“ platformoje). Ir taip žingsnis po žingsnio – melagingo straipsnio antraštė tampa sėkminga. Autorius pasiekia savo tikslą.

„Užtenka pasėti iškreiptą žinią, o pastiprinimas jau atsiranda natūraliai įvairiose bendruomenėse, nes užkliudytos emocijos, jautri problematika, vertybiniai klausimai visada randa kelių išopėti ir padeda plėstis „aktualiam turiniui“. Taip pat kiekvienoje visuomenėje atsiras ir savų veikėjų, kuriems magės „pagražinti“ faktus, pakreipti juos reikiama linkme ar tiesiog pamanipuliuoti žmonių reakcija, siekiant kokių nors asmeninių tikslų.„ savo apžvalgoje apie dezinformaciją rašo Kęstutis D. Rimkevičius

Socialiniai tinklai keičiasi kiekvieną dieną. Jų populiarumas keičia mūsų įpročius, mąstymą, elgesį, net formuoja mūsų asmenybes ir į juos kiekvieną dieną pirmuosius žingsnius žengia nauji vartotojai. Tai ne tik paaugliai ar net vaikai, nepamirškime ir nuo technologijų nenorinčių atsilikti senjorų, kurie yra viena paveikiausių žmonių grupių. Kadangi netikros naujienos socialiniuose tinkluose vienaip ar kitaip yra neišvengiamos. Mes tik galime padėti sustabdyti ar bent pristabdyti jų plitimą mąstydami kritiškai ir padedant tai daryti kietiems.

Įvertinkime šaltinį. Patikrinkime straipsnio datą. Atkreipkime dėmesį į tai kas yra straipsnio autorius. Pažiūrėkime kas slepiasi po antrašte. Įvertinkime argumentus. Skaitykime šališkai. Patikrinkime faktus.