Socialiniai tinklai kaip pagrindinė komunikacijos priemonė: žala ar nauda?

Facebook Twitter

Šiuolaikinėje visuomenėje kiekvienas iš mūsų stengiasi neatsilikti nuo naujausių technologijų. Šiandien net jauni vaikai moka naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis. Prisiminkime save ankstyvoje vaikystėje ir suprasime, kaip stipriai žmonija pažengė technologijų pasaulyje. Taip stipriai besivystančios technologijos suteikia daug pridėtinės vertės kiekvienam iš mūsų. Juk tik socialinių tinklų pagalba mes galime komunikuoti su bet kuriuo žmogumi ir iš bet kurio pasaulio kampelio. Be abejonės, socialiniai tinklai šiandieninėje visuomenėje užima labai reikšmingą dalį kiekvieno gyvenime ir labai palengvina kasdienybę. Tačiau ar tokia komunikacijos priemonė nedaro visiškai jokios žalos?

Profesorius Berdvislas atliko tyrimus, siekdamas sužinoti, kokią vietą žmonių bendravime užima neverbalinis elgesys. Jis nustatė, kad vidutiniškai žmogus kalba žodžiais tik 10-11 minučių per dieną, ir kad kiekvienas sakinys vidutiniškai skamba ne ilgiau kaip 2,5 sekundes. Jis taip pat atskleidė, kad žodinis bendravimas pokalbyje sudaro mažiau nei 35 proc., o daugiau nei 65 proc. informacijos perduodama per neverbalinius gestus. Dauguma tyrėjų mano, kad verbalinis “kanalas” naudojamas informacijos perdavimui, tuo tarpu neverbalinis apibrėžia tarpasmeninius santykius, o kartais net užima žodinio pranešimo vietą.

Profesioriaus Berdvislo atlikti tyrimi parodo, kad bendravimo metu didžiausia dalis informacijos yra pateikiama neverbaliniu būdu, t.y. kūno kalbos ženklai, įvairūs gestai, veido išraiškos ar netgi intonacija. O bendravimas, pasitelkus socialinius tinklus kaip komunikacijos priemonę, gali būti labai apgaulingas. Žinoma, galima susiskambinti ir netgi naudotis vaizdo priemonėmis. Tačiau pripažinkime, kad atstumas tarp tuo metu komunikuojančių žmonių nesukuria pakankamo artumo pojūčio ir ryšio. Juk neveltui psichologiniai tyrimai rodo, kad verbaliniu, t.y. žodiniu būdu mes perduodame 20 – 40 % informacijos, o 60 – 80 % atitenka neverbalinei, t.y. nežodinei komunikacijai.

Arijus Katauskas, viešųjų ryšių specialistas teigia, kad „Socialiniai tinklai mums papildomai davė tam tikrų galimybių, papildomų įrankių, bet mes likome tais, kurie siekia, kad mūsų veiksmai būtų įvertinti ir įvertinti kaip įmanoma labiau teigiamai“.

Manau, kad ši įžvalga padeda daryti išvadą, kad žmogus, kuris siekia žūtbūt sulaukti teigiamo grįžtamojo ryšio iš aplinkos ir jo nesulaukęs, gali turėti problemų su saviverte, vienatve ar netgi depresija. Ypač tokios problemos dažniau pasireiškia paauglių tarpe. Ne kiekvienas gali lengvai susitaikyti su grįžtamojo ryšio nebuvimu. O juk grįžtamasis ryšys yra įrodymas, kad komunikacija pavyko.

Dar vienas labai svarbus faktorius yra tas, kad kartais pasineriama į komunikaciją per socialinius tinklus taip stipriai, kad realus bendravimas nustumiamas į antrą planą. Mokslininkai teigia, kad nesaikingas interneto ir jo teikiamų galimybių naudojimas gali pakeisti smegenų struktūras ir biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą. Kad ir kokia didžiulė galia šiandien priskiriama socialiniams tinklams, nemažiau svarbu yra jausti balansą tarp „gyvos“ ir nuotolinės komunikacijos.

Įkalinimas socialiniuose tinkluose. Autorius: Ieva Rudžinskienė

Turbūt retas, kuris pasakytų, kad šių dienų pasaulyje socialiniai tinklai nėra tinkama komunikacijos priemonė. Tačiau pripažinkime, kad su didžiule teikiama nauda – neišvengiama ir žala. Todėl, tik aiškiai suvokę galimas socialinių tinklų žalas, galime blaiviau įsivertinti situaciją ir palaikyti balansą. O balansas juk yra pats svarbiausias rodiklis, įrodantis, kad sugebame išvengti gręsiančios žalos, naudodami socialinius tinklus ne kaip pačią pagrindinę komunikacijos priemonę, o kaip pagalbinę.

Tekstas parengtas pagal: