Teigiama, kad humoras bei juokas gerina psichologinę sveikatą bei gyvenimo kokybę. Humoristinius piešinius kuriančių menininkų misija – pavaizduoti realią situaciją pasitelkus humorą. Karikatūromis bei šaržais siekiama pašiepti žmogaus ydas ar visuomenės gyvenimo neigiamybes. Dažniausiai menininkų taikiniu tampa žinomi žmonės, sportininkai, politikai, religijų atstovai. Kokie jausmai užplūsta pamačius karikatūrą ar šaržą? Ar visuomet jie sukelia juoką? O gal pyktį? Galbūt šis menas gali išprovokuoti smurtą?
Kodėl humoro jausmas bei juokas yra svarbūs?
Profesorius Rodas A. Martinas (Rod A. Martin) iš Vakarų Ontarijo universiteto Londone tiria humoro ir juoko pobūdį bei jo poveikį psichologinei sveikatai. Su kolega psichologijos profesoriumi Tomu E. Fordu (Thomas E. Ford) iš Karolinos universiteto išleido knygą ,,The psichology of humor“, kurioje pateikia bei apibrėžia humoro teorijas, socialines humoro funkcijas bei įtaką psichologinei žmogaus sveikatai. Tyrimai patvirtina, kad juokas teigiamai veikia psichologinę žmonių sveikatą.
Pasijuokti ir pažvelgti į kasdienybę kitaip visuomenei buvo svarbu visais laikais. Netgi sovietmečiu kai daug dalykų, o ypač valdžios kritikavimas buvo draudžiami. ,,Juokas sovietmečiu – būdas neutralizuoti susikaupusias įtampas, kurios atsirasdavo iš skelbiamos ideologijos ir tikrovės neatitikimo“, – 15min.lt teigia istorikė Eglė Vilčiauskaitė. To meto populiariame humoristiniame žurnale ,,Šluota“ buvo juokaujama apie kasdienybę, apie kolūkio pirmininko girtuokliavimą, vagystes. Buvo pašiepiama gamyklų administracija, žemesnės grandies partinė valdžia. Istorikės teigimu ,,atrodė, kad satyra yra vienas laisviausių žanrų ir netgi galėjo susidaryti įspūdis jog egzistuoja žodžio bei minties laisvė“. Tačiau turinys buvo griežtai kontroliuojamas bei cenzūruojamas. Norėdami išreikšti savo poziciją menininkai buvo priversti naudoti metaforas ir simbolius.
,,Dabar mes politines karikatūras piešiame labai laisvai, mūsų nevaržo nei politinės pažiūros, nei dar kas nors. Tik, žinoma, turi būti etinės ir estetinės ribos“, – diena.lt teigė dailininkas karikatūristas Jonas Varnas.
Bene daugiausiai dėmesio ir diskusijų sulaukia karikatūros bei šaržai politine tema. Lietuvos spaudoje vis pasirodo straipsnių apie politikus, kurie įsižeidė dėl karikatūros ar šaržo ir atvirkščiai – pasidžiaugė kūriniu, bei pasijuokė iš savęs.
Vienas tokių politikų, kurie džiaugiasi savo šaržais bei karikatūromis ir net juos kolekcionuoja yra buvęs sveikatos apsaugos ministras, šiuo metu seimo narys Aurelijus Veryga.
Kiek daugiau nei prieš metus politikas seime buvo pričiuptas fotografo bekoreguojantis ,,Lietuvos ryto“ dailininko Donato Biliaus pieštą šaržą. Interpretacija pasidalino savo socialiniuose tinkluose. Tikrojo kūrinio autorius teigė iš pradžių nemaloniai nustebęs, kad nepaisoma autorinių teisių.
,,Manau, kad menininkų autorinės teisės yra labai svarbus aspektas, nesvarbu, kokioje erdvėje tuo kūriniu besidalytum“, – lrytas.lt sako D.Bilius.
Tačiau į šią istoriją dailininkas pažvelgė su humoru. Tai jį paskatino sukurti šaržus, kuriuose A.Veryga vaizduojamas kaip dailininkas, stovintis prie molberto su teptuku bei dažų palete rankose. Vienas šių šaržų politikui autoriaus buvo padovanotas ir papildė jo kolekciją.
Karikatūros galia pasaulyje
Didžiulio visuomenės dėmesio karikatūros bei šaržai sulaukia ir pasaulyje. Kelia daug diskusijų apie tai, kas yra žodžio laisvė ir kur yra jos ribos. Sukelia ne tik juoką, bet ir tarptautinius konfliktus.
2020 metais, Kinijai kovojant su naujo tipo koronavirusu, o tarptautinei bendruomenei demonstruojant paramą, Danijos laikraštis ,,Jylland-Posten“ išspausdino satyrinį Kinijos vėliavos piešinį, kur vietoje auksinių žvaigždžių – stilizuotas virusas. Kinijos ambasadorius Kopenhagoje dėl šios iliustracijos išreiškė didžiulį pasipiktinimą bei ragino laikraštį atsiprašyti kinų tautos. Tačiau redakcija griežtai atsisakė tai daryti.
Dar vienas tarptautinio konflikto, kilusio dėl karikatūros pavyzdys yra savaitinio satyrinio prancūzų žurnalo ,,Charlie Hebdo“ paviešinta Turkijos Respublikos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Recep Tayyip Erdoğan) karikatūra. Tarp šių dviejų valstybių kylančios įtampos kontekste karikatūra sukėlė konfliktą, kurio pasekmės – pradėtas oficialus Turkijos Respublikos prokurorų tyrimas. Taip pat pažadėta imtis teisinių bei diplomatinių veiksmų. Ginčas tarp valstybių išprovokavo protestus prieš Prancūziją musulmoniškose šalyse.
Karikatūra gali išprovokuoti smurtą bei žudynes? 2015 metų sausio 7 dieną dėl žurnalo ,,Charlie Hebdo“ paviešintos pranašo Mahometo karikatūros žuvo 12 redakcijos darbuotojų, dar 11 buvo sužeisti. Išpuolį įvykdė trys kaukėti užpuolikai įsiveržę į redakciją. Šis įvykis Prancūzijoje buvo laikomas pačiu skaudžiausiu teroro aktu nuo 1961 metų. Įvykis sulaukė įvairių reakcijų visame pasaulyje. Tuometis šalies prezidentas Fransua Holandas (François Hollande) skatino prancūzus vienytis ir nebijoti sakydamas ,,Mums gresia pavojus, nes esame Laisvės šalis“.
Po tragiško įvykio tuo metu buvusiam Europos parlamentarui (toliau EP) Valentinui Mazuroniui kilo idėja surengti karikatūrų konkursą ,,Apie Europą linksmai ir atvirai“. „Tie teroro aktai prieš, mūsų akimis žiūrint, tokį nekaltą dalyką, kaip karikatūra sukrėtė visą pasaulį. Mažiausiai ką privalome padaryti – tai neišsigąsti ir pasakyti, kad žodžio laisvė ir humoras mums yra savaime suprantami dalykai, neturime bijoti to, kas esame“, – lrt.lt sako EP narys.
„Karikatūristai nebijo paliesti skaudžiausių visuomenę kamuojančių problemų, o jų požiūris ir išsakytos mintys dažnai atitinka visuomenės nuomonę, todėl šie darbai tampa dar labiau vertingi“, – lrt.lt teigia V.Mazuronis
Maži paveikslėliai pasako daug daugiau ir taikliau nei tūkstančiai žodžių. Jie gali sukelti juoką, geras emocijas, bet taip pat ir pyktį bei išprovokuoti smurtą. Kad ir kokius jausmus sukeltų – abejingų nepalieka. Tai yra labai galinga komunikacijos priemonė.
Straipsnis parengtas pagal:
scholar.google ,,Humor, laughter, and physical health: methodological issues and researchfindings.“
Martin, R. A., & Ford, T. (2018). The psychology of humor: An integrative approach. Academic press.
15min.lt ,,Juokas sovietmečiu-būdas neutralizuoti susikaupusias įtampas“
m.diena.lt ,,Šalies karikatūristų pieštukams nėra cenzūros“
zmones.lt ,,Karikatūros – tik tiems, kurie nieko nebijo?“
diena.lt ,,Su koronavirusu kovojančią Kiniją papiktino karikatūra Danijos laikraštyje“
bbc.com ,, Charlie Hebdo: Turkey vows legal action over Erdogan cartoon“
bbc.com ,, Charlie Hebdo: Gun attack on French magazine kills 12“
kaunozinios.lt ,,Pasaulis mini penktasias Charlie Hebdo teroro akto metines“
15min.lt ,,Skelbiamas karikatūrų konkursas apie ES“
lrt.lt ,,Išrinktos geriausios karikatūros apie Europą“