• Pamiršai slaptažodį?

Dirbtinis intelektas. Ar žmogus vis dar bus naudingas?

„Informacinis amžius“ iliustracija "canva" programos
„Palikti šešėlyje“ iliustracija autoriaus

Dirbtinis intelektas (toliau -DI) – technologija, kuri su kiekviena diena tampa vis labiau pažangi ir išvystyta. Nors su DI susiduriame kiekvieną dieną sprendžiant lygtis, naršant internete, dirbant darbus, tačiau, šis technologinis išradimas visuomenėje pasėja vis didesnę baimę. Kaip dažnai užduodate klausimą sau kokia bus jūsų ateitis? Kaip gyvensime mes, mūsų vaikai, vaikų vaikai robotikos amžiuje? Ar mes dar būsime reikalingi ir naudingi?Ar komunikacija ir ryšys tarp žmonių išliks toks pat svarbus ir reikšmingas gyvenimo veiksnys?

Baimė – natūrali emocija, kuri atsiranda skatinama nežinios, propogandinių straipsnių ar naujovių kurios veržiasi į pasaulį tokiu tempu, kokio žmogaus smegenys nespėja apdoroti ir prisitaikyti. 2017 m. „Libratus“ kompiuterio algoritmas, kuris dvidešimties dienų trukusiame žaidime nugalėjo keturis profesionalius pokerio lošėjus, sukėlė despotiškų antraščių laviną. Viena iš labiausiai pagarsėjusių antraščių buvo: „Visiškas žmonijos pralaimėjimas ir milžiniškas DI šuolis.“ Ši antraštė iš dalies teisinga, tačiau ir kelianti abejones, nes algoritmas laimėjo mėnesių mėnesius žaisdamas pats su savimi, analizuojant visų profesionalų žaidimą. Jei nebūtų profesionalių žaidėjų, DI nebūtų gebėjęs mokytis ir priimti reikiamų sprendimų. Pasak cio.com portalo: „Mes sukūrėme tiltus, kad sujungtume didelio našumo skaičiavimus ir dirbtinį intelektą. Libratus laimėjimas yra svarbus etapas kuriant DI, sprendžiant sudėtingas realaus pasaulio problemas. Tuo pačiu metu „Tiltas“ skatina naujus atradimus fizinių, biologijos, socialinių mokslų, verslo ir net humanitarinių mokslų srityse“, – sakė Nystromas.

Dar 1997 m. Garry Kasparovas pralaimėjo šachmatų partiją superkompiuteriui „Deep Blue“. Tuo metu vakarų pasaulis buvo šokiruotas. Tas pats nutiko ir Azijos šalyje po 20 metų. 2017 m. geriausias pasaulio „Go“ žaidėjas Ke Jie pralošė geresniam žaidėjui – AlphaGo, Google, bendrovės DeepMind Lab platformoje sukurtai kompiuterio programai. Po tokių įvykių visuomenė pradėjo baimintis dėl tolimesnių DI galimybių. Profesorius Cristianini stengiasi nuraminti visuomenę sakydamas, kad dėmesys turi būti sutelktas į gerus dalykus, kuriuos galime iš DI gauti, ir būti atsargiems, kad nesukurtume situacijų, kuriose mes tiesiogiai konkuruotume su mašinomis. Tais pačiais metais „DeepMind“ pradėjo bendradarbiauti su Jungtinių Karalysčių nacionaline sveikatos tarnyba, kurdama programas ir kitus diagnostinius įrenginius.

Šiuo laiku, kad ir kokią baimę ir nepasitikėjimą kelią DI, savo kasdienybės be šios technologijos negalime įsivaizduoti. Žmogus, gebantis panaudoti šią technologiją savo naudai ir geresnių tikslų kūrimui, yra kur kas pranašesnis už tą, kuris negeba įsileisti naujovių. Nors DI yra technologija, kuri keičia žmogų darbo rinkoje, tačiau, ji yra nenaudinga be žmogaus minčių ir proto. Nors DI skaičiuoja, analizuoja, įsimena informaciją ženkliai efektyviau nei žmogus, bet technologija negali perteikti emocinio ryšio. „Kompiuterius galime išmokyti suprasti žmogaus emocijas, bet patys jie žmogiškų jausmų neturi. Tai labai svarbus skirtumas“, – teigia Jacobsteinas, Silicio slėnio idėjų kalvės Singuliarumo universiteto DI ir robotikos padalinio vadovas.

Anot Harvard Buisness Report publikuotos studijos, DI augimas nereiškia, kad emocijos ir jausmai nėra svarbūs. Viskas yra atvirkščiai. Automatizacijos amžiuje jausmai, komunikacija ir emocija yra svarbesnė nei kada nors anksčiau. Atliktas studijų tyrimas parodė, kad didesnius atlygius gauna tie, kurie moka atlikti šiuos tris veiksnius: greitai atlikti pasikartojančias užduotis, turi patirties įvertinti duomenis ir pagal ją spręsti tolimesnius veiksnius, žino kaip padėti klientams susiorientuoti. Pasak šio tyrimo DI netrukus pralenks mus pirmaisiais dviem punktais. Tie, kurie nori likti reikalingi ir naudingi, turi mokėti tai, ko negali atlikti ši technologija – suprasti ir motyvuoti kitus žmones ir su jais bendrauti.

Komunikacija, ryšiai su visuomenę, programavimas yra ateities pagrindas, bet nuo mūsų pačių priklauso kaip mes šią naujovę pritaikysime savo gyvenime. Pasak Klermonto magistratūros universiteto dr. Paulo Zako, kuris tiria kokios neurocheminės medžiagos ima veikti kai žmonės vienas kitam pasakoja pasakas: „Patrauklus, emocingas pasakojimas keičia cheminių medžiagų sudėti mūsų smegenyse, todėl tampame patiklesni, supratingesni ir atviresni idėjoms.“ Viską įvertinus ir išanalizavus, galima teigti, kad DI nereikia bijoti, nes tai technologija, kurią reikia išmokti panaudoti ir pritaikyti savo kasdieninėje veikloje.

„Bendrystė“ iliustracija autoriaus
  1. Kompiuterinė programa nugalėjo profesionalius pokerio žaidėjus.
  2. Garry Kasparovas pralaimėjo šachmatų partiją superkompiuteriui.
  3. Dirbtinis intelektas nugalėjo „Go“ žaidimo čempioną.
  4. Harvard Buisness Report
  5. Carmine Gallo knyga „Penkios Žvaigždutės“
  6. Daniel Kahneman knyga „Mąstymas, greitas ir lėtas“
Autorius
Martynas Gedvilas
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

1 komentaras
  • Straipsnis įtraukiantis ir naudingas. Įdomu skaityti rišliai pateiktą informaciją bei Jūsų asmeninius pastebėjimus, įžvalgas.

Autorius Martynas Gedvilas
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Les libraires au balai-brosse (take 2)
  • Les libraires au balai-brosse (take 2)
  • Immobile
  • Kapush Tabüla
  • Maya d'Odessa (take one)
  • Herr Krähenfüßen
  • Sarah
  • Matty
  • on rear

ThemeForest