Kova su propaganda nuo mokyklos suolo

Vis dažniau susiduriame su tokiu terminu kaip propaganda, kurios tikslas yra supriešinti visuomenę, skleidžiant melagingas naujienas, skatinti ekstremizmą ir kenkti valstybės demokratijai mažinant pasitikėjimą demokratiniais procesais valstybėje. Todėl labai svarbu, jau nuo mokyklos suolo vaikams suteikti tvirtus informacinio raštingumo pagrindus. Svarbus vaidmuo šioje kovoje tenka mokytojams kurie turi turėti reikiamų kompetencijų kritiškai priimti ir vertinti informaciją kuri yra skelbiama visomis formomis žiniasklaidoje. Taip pat turėtų būti skatinami bendradarbiavimo projektai su nacionalinėmis institucijomis ir įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.

Verčiantis susimąstyti faktai

•Pagal Flash Eurobarometer 464 ,, Fake news and disinformation online‘‘ (2018) Europos komisijos atąskaitos, net trečdalis ES piliečių bent kartą į savaitę praneša apie netikras naujienas.
•Remiantis vėl tos pačios atąskaitos Flash Eurobarometer 464 ,, Fake news and disinformation online‘‘ (2018) duomenimis, net 80 procentų ES piliečių teigia, kad netikros naujienos yra ne tik jų valstybių problema, bet ir visos demokratijos didžiausia bėda.
•„Flash Eurobarometer 455“, (2018) senesnės redakcijos pagrindu galima teigti, kad net pusė 15 – 30 metų ES piliečių teigia, jog jiems reikia kritinio mąstymo formavimo įgūdžių. Tai jiems leistų atpažinti ir kovoti su propaganda.

Kas yra propaganda?

Propaganda galima apibūdinti kaip informaciją, kuri sukelia žalą, apimanti moralinį, politinį požiūrį ar tam tikrų požiūrių propagavimą.
Pačią propagandą galima suskirstyti į trys grupes:
•Klaidinga informacija – kai dalijamasi klaidinga informacija, nenorint pakenkti.
•Dezinformacija – informacija kuria dalijamasi tyčia, siekiant pakenkti.
•Klaidinga informacija 2 – kai dalijamasi informacija, kuria siekiama nesuklaidinti, bet siekiama pakenkti.
Tai nėra nauji reiškiniai, bet per pastaruosius kelis metus, jie įgavo visai kitas reikšmės. Kuriam įtakos turėjo, sudėtingų informacinių ir ryšių technologijų plitimas.

Kodėl mokyklose reikia mokyti kaip atskirti propagandą?

Šiais laikais jaunimui yra ypač svarbios informacinės ir komunikacinės technologijos, dėl to ši grupė labiau yra pažeidžiama propagandos. Labai pasikliaujama internete skleidžiama informacija, priimant ją taip kaip jie suvokia pasaulį ir tikrovę. Kartais tėvai neturi pakankamai techninių kompetencijų ir žinių bagažo, kad galėtų vaikus mokyti apie riziką su kuria jie gali susidurti. Todėl mokykloms tenka didelė atsakomybė, suteikti jauniems žmonėms trūkstamų kritinių ir informacinių įgūdžių. Nes gebėjimai kritiškai reaguoti į propagandą veikia ne tik kaip apsaugos priemonė, bet ir labai svarbi jauno žmogaus demokratinei kompetencijai.

Su kokiais iššūkiais gali susidurti mokyklos?

•Mokytojų supratimas apie informacines erdves, gali būti gana ribotas ir atsilikti nuo mokinių.
•Jaunimo imlumas į technologinius procesus yra didesnis, todėl mokytojams juos sunku pasivyti.
•Mokyklos bendruomenės susipriešinimas, ypač tų kurie nėra linkę į naujoves.
•Nenoras užsiimti šia veikla, dėl nenoro teikti išsamią analizę valdžios institucijoms, dėl sėkmingo vykdymo atsparumui nuo propagandos programų.

Mokyklų suaktyvinimas

Pats svarbiausias dalykas būtų mokymas informacinio raštingumo, kuris kartu padėtu atkreipti dėmesį į šią problemą. Tai skatintų labiau mokytojus gilintis į šią sritį ir suprasti, kaip yra svarbu perduoti šią informaciją mokiniams. Norint mokytojus sėkmingai paruošti kovai su propaganda jiems reikia šių žinių:
•Informacijos apie naujausias informacines ir ryšių technologijos pokyčius.
•Propagandos valdymo strategijas.
•Kaip integruoti propagandos modulio dalykus į savo mokymo programas.

Galima imtis ir kitų iniciatyvų:

•Renginiai propagandos tema – rengiami informacinio pobūdžio renginiai mokyklos bendruomenei.
•Mokinių grupės iniciatyva – kai vyresni mokiniai mokina ir konsultuoja jaunesnius mokinius, kaip reiktu atsirinkti informaciją, kuri talpinima interneto svetainėse ir socialinėse medijose.
•Pasikvietimas specialistų iš išorės – turinčių patirties šioje srityje, tai gali būti ir žurnalistai, IT įmonės, universitetų atstovai.
•Bendravimas su kitomis mokyklomis – leistu mokiniams pamatyti kaip sekasi atskirti propagandą kitų mokyklų mokiniams ir labiau sustiprinti žinia

Naudoti šaltiniai

1.„Flash Eurobarometer 464“, 2018 m.
2.„Flash Eurobarometer 455“, 2018 m.
3.Wardle & Derakhshan, H., 2017. Informacijos sutrikimas: tarpdisciplininės mokslinių tyrimų ir politikos formavimo sistemos Strasbūras, Prancūzija: Europos Taryba.
4.Skaitmeninio pilietiškumo ugdymo vadovas , 2019 m.
5.Europos Taryba: Kontroversijos valdymas: visos mokyklos mokymo priemonė , 2017 m.
6.ESBO: Bendra deklaracija dėl žodžio laisvės ir „netikrų naujienų“, dezinformacijos ir propagandos