Medijų kraštovaizdis: gėrėtis, suprasti, vertinti ar tapti raštingais?

Medijos – komunikacijos priemonės, kurios tapo mūsų kasdieninio gyvenimo   kraštovaizdžiu[1]… Juo vieni žavisi, netgi perkelia ten savo realybę, kiti naudojasi profesiniais ar verslo tikslais, pramogai, treti – bando suprasti medijų kraštovaizdžio ypatumus.  2020 m. visame pasaulyje socialines medijas naudojo daugiau kaip 3,6 mlrd. žmonių. Šie skaičiai prilygsta ~45% visos žmonių populiacijos. Prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki beveik 4,41 mlrd[2]. Neblėsta ir televizijos bei radijo populiarumas – per dieną šių medijų aplinkoje žmonės praleidžia apie 7-8 valandas. Taigi, atrodo, kad  žmonija vis labiau prisitaiko prie medijų kraštovaizdžio. Tačiau yra vienas „bet“ – medijų raštingumo faktorius.

Medijų raštingumo  sąvoka siejama su  gebėjimu identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių medijų.  Medija –informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą. Taigi, medijos apima gausybę skirtingų komunikacijos būdų: televiziją, kiną, reklamą, internetą, muzikos ir vaizdo įrašus, laikraščius ir žurnalus, kompiuterinius žaidimus ir kt.   Medijos skirstomos į tradicines ir naująsias medijas, pastarosios neretai vadinamos skaitmeninėmis bei šiuolaikinėmis medijomis. Skirtingai nei praeities technologijos, šiuolaikinės medijos yra pagrįstos interaktyvumu. Taip pat, šiuolaikinių medijų turinys dažnai apjungia kelias komunikacijos formas vienu metu – vaizdo (iliustracijos ar video), garso (garsai, muzika ar kalba) ir rašto (tai kas parašyta).  David Buckingham, akcentuoja, kad „pasitelkiant medijų edukaciją (angl. media education) siekiama išugdyti visapusiškas kompetencijas, kurios padėtų žmonėms suprasti ne tik spaudą, bet ir kitas medijų formas, kuriose naudojami vaizdai, garsai. Žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, reikalingos naudojantis ir interpretuojant medijas, priskiriamos terminui medijų raštingumas“.[3]

Kiekvienam šiuolaikiniam žmogui svarbi medijų raštingumo kompetencija, nes medijų kraštovaizdis grįstas inovacijomis – kas vakar buvo nauja,  šiandien nebeaktualu…

Medijų raštingumas, pasak Buckingham, „nėra tik apie medijų vartojimą (skaitymą), tačiau jis įtraukia ir gebėjimus kurti (rašyti) medijų turinį. Todėl, medijų edukacijos procese svarbu ugdyti abu: kritinį turinio vertinimą ir aktyvų dalyvavimą jo kūrime. Tokių gebėjimų ugdymas padeda medijų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus ir įgalina juos pačius tapti medijų kūrėjais, vystant žmonių kritiškumo ir kūrybiškumo gebėjimus“.[4]

Medijų kraštovaizdis mums aktualus, nes gerina socialinį gyvenimą – „83 proc. „Pew Research Center“ tyrimo respondentų teigė, kad naudojimasis socialinėmis medijomis jiems leidžia pajusti didesnį ryšį su draugais ir būti labiau informuotais apie jų draugų gyvenimą.[5] Kaip rodo pasaulio ekonomikos forumo atlikta skaitmeninių medijų poveikio apklausa, „beveik 70 proc. dalyvių sutiko, kad skaitmeninių medijų naudojimas darbo reikalais padidėjo ir toliau didės ateityje.“[6]

Medijų raštingumo svarba aktualizuojasi  ne tik asmens lygmeniu, bet ir nacionalinio saugumo bei pilietiškumo ugdymo aspektu.

„Lietuva susiduria su tokiomis informacinėmis grėsmėmis, kaip propaganda. Kovojant su propagandos ir kitais informaciniais iššūkiais, saugumo ekspertai pažymi poreikį ugdyti piliečių sąmoningumą ir kritinį mąstymą bei skatinti žiniasklaidos raštingumą šalyje.[7]

Pažymėtina, kad „pedagogų pastangos skatinant medijų raštingumą didina jaunimo įsitraukimą į politiką (darant spaudimą valdžios institucijoms, korporacijoms bei NVO), atskleidžia mokslininko Joseph Kahne studija .[8] Medijų raštingumo esmę UNESCO apibūdina kaip „ piliečių supratimas apie medijų, žiniasklaidos ir kitų informacijos teikėjų funkcijas, kritiškas jų turinio vertinimas bei gebėjimas ir kaip vartotojams, ir kaip informacijos turinio kūrėjams priimti pagrįstus sprendimus“ .[9]

Medijų kraštovaizdžio kontekste, būti raštingu vartotoju  tai – ne tik naudotis medijomis, bet ir mąstyti, vertinti, kurti patikimą, tvarią bei „švarią“ aplinką, kurioje dirbame, mokomės, pramogaujame ir …gyvename.

Tekstas parengtas pagal:

[1] Kraštovaizdis – bendras vietovės vaizdas, veikiamas gamtinių procesų ir žmogaus veiklos ( Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5)

[2] https://www.nbranded.lt/socialiniu-mediju-statistika-kuria-turetumete-zinoti-2021-m-2/

[3] Buckingham, D. (2013) Media education: Literacy, learning and contemporary culture, John Wiley & Sons.

[4] Buckingham, D. (2013) Media education: Literacy, learning and contemporary culture, John Wiley & Sons.

[5] Pew Research Center (2015) „Teens, Technology and Friendships“. https://www.pewresearch.org/internet/2015/08/06/teens-technology-andfriendships/

[6] World Economic Forum (2015) „Implications of Digital Media Survey“. http://reports.weforum.org/human-implications-of-digital-media-2016/tables/

[7] Rytų Eupopos studijų centras (2017) Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos.

[8] Martens, H., Hobbs, R. (2015), How Media Literacy Supports Civic Engagement in a Digital Age.

[9] Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, „Medijų ir informacinis raštingumas“.