Reda Šalkauskaitė
Bendravimas pastaraisiais metais sparčiai keitėsi. Žmonės buvo priversti iškeisti tiesioginį bendravimą į virtualų: darbas ir mokslai iš namų, santykiai per atstumą, konferencijos per išmaniuosius įrenginius. Tačiau kaip žinoti, kaip reikia teisingai perteikti nuotolinę žinutę, kaip teisingai ją suprast ir interpretuoti, kai nematai žmogaus gyvai?
Galime sakyti, kad bendravimas per atstumą yra ir savotiškas išbandymas, kurio dėka galima patikrinti kokie lojalūs yra darbuotojai, kaip mokiniai ar studentai sugeba mokytis nuotoliniu būdų, o santykiuose esančias poras skiriantis atstumas, priverčia išmokyti pasitikėjimo vienas kitu.
Bendravimas per atstumą, santykių išbandymas?
Šiais laikais turbūt sunku rasti porą, kuri nebūtų patyrusi atstumo išbandymo. Tačiau iškyla klausimas, ar vis dėl to tai santykiams yra naudinga ar žalinga? Galima teigti, kad tai kas vienam yra vaistas, kitam gali būti nuodas. Tas pats ir su meile per atstumą. Kaip teigė psichoterapeutė Lina Vėželienė: „Jei pora nuolat konfliktuoja, patiria įtampa, pagyventi atskirai yra netgi rekomenduotina“. Gal ne veltui sakoma, kad dalykų vertę suvokiame tik juos praradę. Panašiai ir su antrąją puse. Emocija, kurią patiri, kai jo/jos nėra, yra puikus indikatorius, padedantis nustatyti, kur link juda jūsų santykiai, ir kokius jausmus sukelia atstumas.
,,Susirašinėdami internetu negalime suprasti jausmų bei intonacijos,o vaizdo skambučiai nepakeičia prisilietimo,tačiau technologijos geba palengvinti laikiną išsiskyrimą,kadangi jomis perduodame dėmesį ir ištirpdome skiriantį atstumą.“ aina.lt teigė psihoterapiautas Dainius Jakučionis.
Atkreipkime dėmesį į smulkmenas
Mūsų bendravime neįtikėtinai didelę reikšmę turi nežodinė komunikacija – emocijos, mimikos, gestai, bei kūno kalba. Nežodinė komunikacija sudaro du trečdalius visos komunikacijos. Gyvame bendravime yra labai svarbu sutelkti dėmesį į kalbos ritmą ir intonaciją, taip parodoma kokia yra žmogaus emocija, bei kaip žmogus yra sutelkęs dėmesį į tą akimirką.
Kaip rašoma housepsych.com ,,Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad tik 7% informacijos perduodama žodžiais, 38% duomenų siunčiama naudojant garso priemones, tarp kurių yra balso tonas, intonacija, o 55% – neverbalinės sąveikos priemonėmis, iš tikrųjų naudojant pirminius nesusijusius komponentus. Iš to išplaukia, kad žmonijos bendravimo esmė yra ne pasakyta informacija, o jos pateikimo būdas.“
Kodėl yra savarbu pasirinkti tinkama kanalą?
Vis labiau tobulėjant technologijoms ir daugėjant įvairiausioms bendravimo programėlėms, visiems bendravimo poreikiams, trumpiems ir greitiems klausimams ar ilgiems pokalbiams, labai svarbu mokėti pasirinkti tinkamą kanalą . Kiekvienas iš šių kanalų turi savo naudojimo paskirtį, pavyzdžiui, pokalbiui su draugu ar antrąją puse būtu tikslinga pasirinkti tokias programėles kaip:
- Viber
- Telegram
- Messenger
Kokių veiksmų imtis
Apibendrinus bendravimą per atstumą iškyla klausimas, kokių veiksmų imtis, kad kiltų kuo mažiau nesusikalbėjimų bendraujant per atstumą tiek darbe tiek santykiuose? Atsakymas labai paprastas.
- Apgalvoti žinutes emocinį toną
- Tinkamai pasirinkti kanalą
- Pasirūpinti teisinga kalba
- Valdyti emocijas
- Taktiškai naudoti gestikuliaciją
- Naudoti daugiau „emoji“ realiai nuotaikai perteikt
Nuotolinis komunikavimas ir bendravimas, reikalauja daug pastangų ir įdirbio, kad ištrasnliuotas būtų suprastas taip, kaip mes norime. Sklandi komunikacija, nesvarbu kokia forma, ar nuotoline ar tiesiogine, priklausys tik nuo mūsų pačių, ar teisingai ją perteiksime parinkdami teisingus kanalus, bei rasime tinkamus būdus ištransliuoti norimus jausmus ir emocijas.
Alina Paškevič
Erlandas Titovas
Milda Mikalauskaitė
Karolina Stankauskaite
