Išrasti naują ar atrasti pamirštą?

Šiandieninė kova, vykstanti visame pasaulyje su virusu COVID-19 iš pagrindų pakeitė viso pasaulio žmonijos gyvenimą. Informacijos kiekis apie šį virusą yra milžiniškas. Tai tapo pagrindine tema visame pasaulyje. Su kokiais bendravimo sunkumais susiduria visuomenė ir kaip kovoja?

„Šiuo laikotarpiu būkime jautrūs sau ir kitiems, bei po truputį, priimdami pasikeitusias aplinkybes, kurkime kitokią kasdienybę“, – sako psichologė Monika Petkevičienė.

Lietuvoje įsibėgėjo trečia karantino savaitė. Vienas iš didesnių iššūkių šiomis dienomis yra tai, kad paskelbus karantiną uždarytos visos ugdymo ir mokymo įstaigos. Remiantis Lietuvos statistikos metraščiu (2019 metų leidimas) 2018–2019 mokslo metais Lietuvoje mokėsi ar studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Šimtai tūkstančių mokinių, studentų dabar turi išmokti gyventi karantino sąlygomis.

„Iššūkiu gali tapti įtempti santykiai šeimoje, motyvacijos trūkumas, atsakomybės už mokymosi procesą prisiėmimas, ryšių su draugais palaikymas ir daugybė kitų vaikui ir paaugliui svarbių sričių“, – vardija psichologė M. Petkevičienė – „Svarbu atminti, kad tai kaip karantinas veikia vaikus didžiąja dalimi gali priklausyti, nuo suaugusių esančių šalia vaiko. Jei šalia esantis suaugęs, nuolat nerimauja, tikėtina, kad vaikas stebėdamas tokį elgesį supras, kad esant karantino situacijai reikia jausti nerimą, todėl perims šiuos jausmus ir taip pat bus neramus. Arba priešingai, jei suaugę ramiai reaguoja į vykstančius pokyčius, juose įžvelgia ne tik praradimus, bet ir atranda prasmę, tikėtina, kad ir vaikas/paauglys greičiau persiorientuos ir prisitaikys prie pasikeitusių aplinkybių“.

Vis dažniau viešojoje erdvėje kalbama, kad tėvai nebeturi kuo užimti vaikų. Dauguma susiduria su šia problema. Daugelyje internetinių svetainių, šeimoms dalijami patarimai ką veikti su vaikais, kaip planuoti vaikų ir paauglių dienotvarkę. Žymūs žmonės taip pat dalinasi savo vaizdo įrašais, kaip jie leidžia laiką namuose.

Šiuo laikotarpiu mes turime išmokti komunikuoti kitaip. Nuotoliniu būdu, pasitelkdami įvairiausias priemones. Jau dabar populiarėja įvairios naujos „Facebook“ grupės, kuriose dalijamasi patirtimi ir patarimais. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokytojos Ritos Losevič įkurtas „Facebook” puslapis „Teach interesting“ sulaukia vis didesnio dėmesio ir sekėjų skaičiaus. Čia įkūrėja ne tik dalija patarimus kuo užimti vaikus laisvu laiku, bet ir dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose atlieka įvairius mokomuosius tyrimus ir eksperimentus kartu su savo vaikais.

„Mintis kilo tada, kai buvo paskelbtas karantinas. Reikėjo vaikus sudominti veikla, juos užimti, kai daug kur negalime išeiti. Kadangi turiu patirties dirbant STEAM pamoku metodu, norėjau įvilkti mokyklos teoriją į praktiką. Tikiuosi įtraukti ir draugus iš užsienio, tokiu atveju prisidėtų ir užsienio kalbų įgūdžių tobulinimas ir ugdymas“, – sako mokytoja Rita Losevič.

Dabartinė situacija, kuomet visas pasaulis užsidaro ir lieka namie paspartino nuotolinio bendravimo vystymąsi. Iki šiol buvo galimybės bendrauti, mokytis, dirbti, sportuoti ir net klausytis Šv. Mišių nuotoliniu būdu, žiūrėti spektaklius, koncertus. Įsigyti maisto ir kitų būtinų prekių. Tačiau išmaniųjų technologijų pagalba daugiau buvo skirta patogumui, laiko ir pinigų taupymui. Dabar tai tampa žmonių kasdienybe, nes šiuo metu nėra kito pasirinkimo. Viskas dabar labai sparčiai auga, plečiasi, pritaikoma atsižvelgiant į poreikius.

Žmonės pamiršo kaip reikia bendrauti, nuolat tūnodami internetinėje erdvėje. O kai gavo laisvę tai daryti nevaržomai, nes nėra kitos išeities, skundžiasi dėl prarasto ryšio. Nors prieš tai visi vengdavo kontaktų, artimesnio gyvo bendravimo.

Emocinio intelekto lavinimo instruktorės Agnės Doveikaitės komentaras apie bendravimą: „Amerikoje atlikti dideli tyrimai. Apklausus tūkstančius žmonių paaiškėjo, kad žmonės žymiai mieliau šiais laikais rašo žinutę, kartais dar paskambina telefonu, bet nueiti akis į akį susitikti su kitu žmogumi jiems jau darosi sudėtinga dėl to, kad jie mano, jog nemoka bendrauti. Kaip žinia, tiesiog parašai žinutę, uždedi kažkokį veiduką, išsiunti ir niekada negali žinoti, kaip tas žmogus jaučiasi iš tiesų”

Psichologės Monikos Petkevičienės patarimas: „Karantino laikotarpiu reikėtų atkreipti dėmesį vienas į kitą. Išdrįsti paklausti kaip tu laikaisi, kas tave neramina, pasiūlyti pagalbą, taip pat prašyti pagalbos. Labai svarbu atrasti laiko ir būdų bendrauti su draugais. Namuose būkime atlaidesni vieni kitiems, pasistenkime suteikti erdvę kylantiems jausmams, priimkime, kad pokyčius visi išgyvena skirtingai“.

Tuomet kiekvienas gali bandyti atsakyti sau. Ar tai nelaisvė, kuri uždaro namuose ir atriboja nuo viso išorinio pasaulio. Ar kaip tik – ne, laisvė. Laisvė rinktis, laisvė kurti, laisvė planuoti savo dieną. Rasti laiko bendravimui su artimaisiais ir draugais, šiuo metu nuotoliniu būdu. Kurti artimą ryšį su tais, kurie yra šalia, daugiau laiko skirti šeimai. Pasibaigus visam šiam chaosui nereikia išrasti nieko naujo. Tik atrasti jau primirštą, apleistą komunikaciją kitaip – bendravimą gyvai. Pasibaigus šiam sunkiam laikotarpiui išeiti į gatvę ir apkabinti savo kaimyną, pakalbinti praeivį, pasisveikinti su gatvėje sutiktu žmogumi. Susigrąžinti tikrą ryšį, kai tarp žmonių nėra mažo ekranėlio ar gražių paveikslėlių nuotaikai išreikšti. Kai yra tikra šypsena ir gyvas žodis.