Prieš metus vykę Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai atskleidė nemalonią tiesą – Lietuva viena iš vangiausiai rinkimuose balsuojančių valstybių Europos Sąjungoje. Statistika parodė, kad vos 52 proc. lietuvių Parlamento rinkimų dieną pasirodė prie balsadėžių (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2024). ES tai dar vangiau darė vos dvi valstybės – Rumunija ir Bulgarija. Nepaisant sudėtingos pastarųjų metų politinės situacijos, dažnas lietuvis yra apolitiškas. Hibridinio karo akivaizdoje toks piliečių abejingumas visuomeniniame ir politiniame gyvenime valstybei gali tapti per didele prabanga. Ieškodamas išeities iš šios padėties vyriausias naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius ir vadovas Vaidas Pilkauskas teigia, kad pokyčiams reikia daug darbo ir truputį laiko.

Politika – kiekvieno iš mūsų gyvenime

Redaktoriaus nuomone, kiekvienas iš mūsų esame arčiau politikos nei galvojame.

„Pirmiausia, politika daro įtaką kiekvieno iš mūsų kasdienybei. Nuo politikos priklauso mūsų gyvenimo sąlygos. Nesidomėti politika reiškia nusispjauti į savo šalies ateitį. Apolitiškumas parodo, jog žmogui nerūpi kainos parduotuvėje, infrastruktūros plėtra, sveikatos ar švietimo kokybė“, – teigia naujienų portalo vadovas. Jo teigimu, politika besidomintis žmogus yra brandus pilietis, kuriam rūpi, kaip veikia Valstybė.

Rinkimai – galimybė pasirinkti kelionės kryptį

V. Pilkauskas pabrėžia, kad balsavimas rinkimuose nėra tik formalumas, verčiau galimybė pasirinkti valstybės kelionės kryptį.

„Balsavimas rinkimuose yra bene pagrindinė pilietiškumo išraiška visuomenėje. Būtent rinkimų metu mes, kaip piliečiai, galime nuspręsti kuria kryptimi važiuos Valstybės automobilis. Tai mes darome pasirinkdami partiją, politiką, kuris geriausiai atsiliepia mūsų požiūrį, lūkesčius, norus ar vizijas“, – balsavimo svarbą akcentuoja redaktorius.

„Kas vyksta Kaune“ vadovas taip pat teigia, kad būtent rinkimų metu piliečiai gali garsiausiai prabilti apie jiems rūpinčias problemas. „Rinkimuose balsuoti yra svarbu, kad būtum išgirstas. Niekas tavęs negirdės, jei neateisi prie balsadėžės pats ir neišreikši savo nuomonės. Didelis balsavimo aktyvumas parodo, kad visuomenė yra pilietiška, jai rūpi surasti sprendimus į ramybės visuomenei neduodančius klausimus“, – pasakoja V. Pilkauskas.

Liūdnos tendencijos

„Deja, bet statistika rodo, kad aktyvumo rinkimuose atžvilgiu Europoje esame vidutiniokai, kartais nesiekiame ir tokio lygio. Bene pusė balso teisę turinčių Lietuvos piliečių yra linkę jį nutylėti. Ypač „tylus“ yra mūsų jaunimas. Tai parodo, kad mums piliečiams, kaip demokratinei visuomenei, dar reikia pasitempti – pagilinti savo demokratijos tradicijas“, – susirūpinimą išreiškia „Kas vyksta Kaune“ vadovas.

Oficialūs duomenys tai patvirtina. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ataskaitose rašoma, jog prieš metus vos 33 proc. rinkėjų iki 24 metų pasirodė prie balsadėžių Parlamento rinkimų dieną. Nuo 2020 metų šis skaičius sumažėjo net 5 procentais.

Jaunimo apolitiškumo priežastys – stereotipai, izoliacijos jausmas ir tradicijų trūkumas

Ieškodamas jaunimo apolitiškumo priežasčių V. Pilkauskas teigia, kad vienos pagrindinės – nėra. „Labai sunku nurodyti vieną konkrečią priežastį, kodėl jaunimas Lietuvoje nesidomi politika. Galbūt tai savotiškas izoliacijos jausmas? Jaunimas jaučiasi, lyg politika būtų toli, jiems nepasiekiama. Jaunimas politikos nemato, o politika jaunimo negirdi. Galbūt tai nusistovėjusios pažiūros, kad „mano balsas nieko nepakeis“? O galbūt tai demokratijos tradicijų trūkumas?“ – retoriškai svarsto redaktorius.

Nepaisant to, naujienų portalo vadovas mano, kad toks jaunimo ir likusių lietuvių apolitiškumas yra suprantamas. „Vis dėlto esame gana jauna demokratinė visuomenė. Galbūt mums reikia truputį daugiau laiko, kol suprasime, kad demokratija nėra duotybė – dėl jos reikia stengtis, dirbti“, – sako jis.

Žiniasklaidos užduotis – išjudinti visuomenę

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ vadovas teigia, kad pagrindinė žiniasklaidos priemonės užduotis – „judinti“ visuomenę, kad ši nebijotų išreikšti savo balso ir būtų išgirsta. „Pirmiausia, reikia visuomenei, o ypač jaunimui, parodyti, kad politika nėra jau taip toli nutolus ir gali būti suprantama. Reikia leisti žmonėms pasijausti girdimiems“, – teigia jis.

Redakcijoje, anot jos vadovo, darbas prasideda nuo tikslo ugdyti pilietinę visuomenę – siekiama, kad kauniečiai būtų aktyvūs, drąsūs, neapolitiški. O tam reikia – dialogo. „Jeigu anksčiau su skaitytojais bendravome daugiau internetu, dabar planuojame gyvus susirinkimus su miesto bendruomenėmis, kad šios galėtų gyvai, akis į akį žurnalistams išreikšti savo susirūpinimus ir problemas“, – ateities planus pasakoja V. Pilkauskas.

Jis taip pat pripažįsta, kad šiais laikais pasitikėjimas žiniasklaida yra kritęs, todėl išauga poreikis kokybiškos, faktais grįstos žurnalistikos. „Esame pasiruošę investuoti dar daugiau laiko, pastangų ir ryžto kuriant patikimą, tyrimais ir kokybe paremtą žurnalistiką, kuri leistų surasti tiesą bei sugrąžinti kritusį pasitikėjimą“, – teigia redaktorius.

Pilietiškumas kaip Roma – negali būti pastatytas per dieną

„Kas vyksta Kaune“ vadovas teigia, kad pokyčiams reikia laiko, bei tiki, kad tikslingai dirbant pavyks išugdyti pilietišką visuomenę.

„Šiek tiek neteisinga lietuvius lyginti su Vakarų Europos valstybių piliečiais, kurie daug ilgiau už mus ugdė savo demokratijos tradicijas. Tam paprasčiausiai reikia laiko. Pilietiškumas kaip Roma – negali būti pastatytas per dieną“, – reziumuoja V. Pilkauskas.

„Kas vyksta Kaune“ atliktas žurnalistinis tyrimas

2024 m. spalio 13 d. ir spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų apžvalga

Dirbtinis intelektas darbe buvo naudojamas idėjų generavimui.