Mažųjų bendravimas prasideda daug anksčiau nei ištarti pirmieji žodžiai. Kai sunku išsakyti savo norus ir jausmus, tada neverbalinė kalba kaip šypsenos, gestai ir judesiai tampa labai svarbia ryšio kūrimo dalimi. Darželio auklėtoja Gabija Šedaitytė kviečia į komunikaciją pažvelgti kitaip – į procesą, kuriame svarbu ne tik žodžiai, bet ir bendra kūno kalba, išreikšta įvairiomis meninėmis veiklomis.
Darbas su lopšelio grupės vaikais pedagogams kelia nemažai rūpesčių. Mažieji ne visada geba pasakyti ko nori, kas juos džiugina ar neramina, todėl labai svarbu surasti tinkamus būdus prieiti ir suprasti jų siunčiamus signalus.
„Bendravimas su vaikais man reiškia ne tik kalbėjimą, bet ir gebėjimą suprasti vaikus iš judesių, emocijų, gestų ir elgesio. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs ir suprasti“,- dalinasi darželio auklėtoja Gabija Šedaitytė.
Auklėtoja Gabija Šedaitytė/ Iš Gabijos Šedaitytės asmeninio archyvo
Rytinis pasisveikinimas – pirmasis žingsnis į ryšio kūrimą
Mažiesiems einant į darželį dažnai kyla nemažai streso ir ašarų. Atsisveikinimas su tėveliais ir pasilikimas visai dienai su kitais vaikais ir auklėtoja tampa dideliu iššūkiu, todėl labai svarbu surasti tokius bendravimo būdus, kurie tinkamai nuteiktų dienai.
Gabija dalinasi, kad labai svarbu rytinis ryšys su vaikais, todėl kiekvienas rytas prasideda nuo mankštos, kurios metu visi pajuda ir pasiruošia dienai. Taip pat vyksta ryto ratas, kuriame yra prisimenamos įvairios išmoktos temos ir pristatomos naujos dienos veiklos. Užduotys pateikiamos kuo kūrybiškiau, kad vaikai net tik pamatytų, bet ir suprastų, ko iš jų tikimasi. „Pristatydama dienos veiklą naudoju ne tik žodinį paaiškinimą, bet ir paveikslėlius ar kitą vaizdinę medžiagą. Taip vaikai lengviau supranta veiklos eigą ir gali drąsiau įsitraukti“,- dalinasi Gabija.
Tokios rytinės veiklos vaikams suteikia aiškią dienos pradžią, sukuria tarpusavio ryšį bei paaiškina sudėtingus dalykus suprantama kalba.
Vaikų gebėjimas išreikšti emocijas žodžiais vystosi palaipsniui. Bloom (1998) pabrėžia, kad emocijas įvardijančius žodžius vaikai paprastai pradeda vartoti maždaug nuo dvejų metų, kai jų kalbos raida jau yra pažengusi. Tuo tarpu ankstyvajame amžiuje emocinės būsenos perteikiamos ir neverbalinėmis išraiškos formomis, tokiomis kaip veido išraiškos bei elgesys.
Mažieji ne visada supranta mūsų žodžių prasmę, todėl neverbalinė kalba yra būtina vaikų ugdyme. Tokiu būdu vaikas supranta mūsų emociją, nes pats ją taip išreiškia ir aiškiau supranta mūsų norimą pasakyti žinutę.
„Kasdien naudoju gestus, mimikas ir paprastus žodžius. Pavyzdžiui, rodau vaikams judesius, kuriuos jie gali pakartoti arba aiškiai parodau emocijas per veido išraiškas. Taip vaikams lengviau mane suprasti ir bendrauti tarpusavyje“;- pasakoja Gabija.
Norint užmegzti bendravimą su mažaisiais reikia pasitelkti daug kūrybiškumo ir pažvelgti į pasaulį jų akimis. Tai padaryti padeda įvairūs žaidimai, dainelės ir panaši aktyvi meninė veikla. Kūrybinė veikla suteikia vaikams galimybę lengviau mokytis per patirtį, stebėti kitus ir išmokti išreikšti save per įvairias formas.
„Pastebiu, kad įvairių veiklų metu vaikai geriau mane supranta ir drąsiau išreiškia savo emocijas. Pavyzdžiui, per muziką, judesį ar žaidimus vaikai labiau atsipalaiduoja, tampa aktyvesni ir noriau dalyvauja. Net tie vaikai, kuriems dar sunkiau išreikšti savo mintimis žodžiais, gali parodyti savo emocijas veido išraiškomis, gestais ar judesiais per įvairias šias veiklas“;- dalinasi Gabija.
Įvairūs bendravimo būdai- kelias į supratimą ir pasaulio pažinimą
Darželio auklėtoja priduria, kad kūrybinės veiklos neturi pakeisti žodinio bendravimo, bet turi jį papildyti, todėl labai svarbu surasti tinkamas veiklas, kad tai derėtų tarpusavyje, pavyzdžiui kalbant rodyti paveikslėlius, kurie paaiškintų įvairias situacijas ar rodyti mimikas, kurios išreikštų esamas emocijas. „Derinant verbalinius ir neverbalinius būdus bendravimas tampa aiškesnis, įdomesnis ir labiau pritaikytas mažų vaikų poreikiams“;- teigia auklėtoja.
Kūrybinės veiklos dažnai palengvina bendravimą su vaikais, bet ir susiduriama su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, skirtingi vaikų poreikiai. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi skirtingą suvokimą apie šį pasaulį, todėl pedagogų ir suaugusiųjų užduotis yra tiksliai suprasti, ką vaikas nori pasakyti ir mokėti tinkamu būdu bendrauti.
„Visi vaikai yra skirtingi ir ne visiems vienodai lengva suprasti gestus, judesius ar vaizdinę medžiagą. Vieni vaikai greitai įsitraukia į veiklą, o kitiems reikia daugiau laiko ir individualaus dėmesio. Kartais taip pat sunku suprasti, ką vaikas nori pasakyti savo elgesiu ir emocijomis. Tokiose situacijose svarbu išlikti kantriai, stebėti vaiką ir išbandyti skirtingus bendravimo būdus. Manau, kad reikia prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių ir neapsiriboti tik viena bendravimo priemone“,- dalinasi Gabija.
Darželio auklėtoja skatina visus tiek pedagogus, tiek tėvelius neapsiriboti vien tik žodžiais, bet ir atrasti kitokius bendravimo būdus, kurie vaikams padėtų lengviau suprasti informaciją ir paskatintų aktyviau dalyvauti ugdymo procese.
DI deklaracija: Interviu transkribavimui buvo naudotas OpenAI.
Šaltinis: Bloom, L. (1998). Language development and emotional expression. Pediatrics, 102(Supplement_E1), 1272-1277.
