Dažnai kiekvienas iš mūsų susiduriame su emociniais sunkumais: liūdesiu, baime, skausmu, netektimi. Ne išimtis ir medicinos darbuotojai, kurie su tuo susiduria ne tik asmeniniame gyvenime, tačiau ir darbo praktikoje. Deja, ne retai jų emocinė savijauta lieka nuošalyje. Internete pasitaiko įrašų, kuriuose žmonės „peikia“ medicinos darbuotojus už tai, kad nėra emociškai stiprūs ir parodo neigiamas emocijas, pamiršdami, kad jų emocijų pintinė visad perpildyta.
Bendravimo įgūdžiams – per mažai dėmesio?
Medicinos darbuotojams komunikacija yra neatsiejama kasdienybės dalis. Pacientams svarbu ne tik suteikti reikiamą pagalbą, bet ir juos išgirsti bei suprasti. Vis dėlto, pasak Jundos Andrašiūnaitės, kuri Kauno kolegijoje studijuoja bendrąją praktikos slaugą, o Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre – paramediciną, studijų metu bendravimo įgūdžiams ne visada skiriama pakankamai dėmesio.
„Ko nerasi jokiame vadovėlyje, tai parašyto punkto „pasidomėkite kaip pacientas šiuo metu jaučiasi“. Pastebėjau, kad komunikacijos tarp darbuotojo ir paciento mokymo stygius labai didelis”, – pasakoja ji.
Jos nuomone, teorinės žinios ne visuomet yra pritaikomos realioms situacijoms. Tik įsidarbinusi klinikose ji suprato, kad su savimi pacientas atsineša ne tik sveikatos problemas, bet ir asmeninius išgyvenimus.
Tokioje situacijoje komunikacija tarp medicinos darbuotojo ir paciento tampa labai svarbi, tačiau, jei yra praktikos stoka, prasta komunikacija gali ir pakenkti paciento emocinei būklei.
Emociškai stiprus medicinos darbuotojas – mitas?
Nors visi kasdien susiduria su sunkiais išgyvenimais, sudėtingomis situacijomis, medicinų darbuotojų išgyvenimai, kažkodėl, yra nustumiami į šalį. Junda prisimena, kad darbo praktikoje teko susidurti su įvairiomis situacijomis, po kurių ir miegoti darėsi sunku.
„Grįžtant prie pirmojo tavo klausimo bandau pasakyti, kaip svarbu yra paklausti kaip jautiesi, ne šiaip iš mandagumo, o nuoširdžiai“, – pasakoja ji.
Pasak studentės, medicinoje vis dar gyvuoja požiūris, kad darbuotojai turi būti emociškai stiprūs. Iš jų tikimasi, kad darbo metu nebus parodytos jokios neigiamos emocijos ar bloga nuotaika. Junda teigia, kad nors ir stengėsi savo jausmus paslėpti, bet ilgainiui tai nepadėjo.
„Daug lengviau išeiti į lauką, prisidegti cigaretę, o „ištvėrus“ dieną grįžti namo ir atsidaryti butelį laimingųjų Dievo lašų, nors tokie jie ir laimingi. Aš irgi tokia buvau. <…> Toks savęs apgaudinėjimas padėjo tik momentiškai. Po to jau supratau, kad nereikia jausmų nuryt ir kažkur paslėpt“, – prisimena Junda.
Kita komunikacijos forma – juodasis humoras
Dar vienas neįprastas, bet vis dažnesnis komunikacijos būdas medicinos srityje – juodasis humoras. Nors pašaliniams šie „juokeliai“ gali pasirodyti vulgarūs, netinkami, įžeidžiami, medikams jie padeda bent trumpam atitrūkti nuo realybės.
„Juodą humorą naudojam labai dažnai, nes vaizdai, kuriuos matome, situacijos, su kuriomis susiduriam ir istorijos, kokias girdim tikrai nėra lengvos. <…> Ir iš tų sunkių situacijų bandom rasti kažką juokingo, kad tik nesėdėtumę nusiminę ir galėtumėm atsipalaiduoti, pailsėti nuo tamsių minčių“, – pasakoja studentė.
Kaip vieną iš juodo humoro pavyzdžių prisimena prietarą – negalima kolegoms linkėti ramios nakties. Pasak jos, ištarus šiuos žodžius lydi „nesėkmės“, darbo būna labai daug ir nebūna kada pasiilsėti.
Atlikti tyrimai taip pat parodo, kad juodasis humoras padeda medicinos darbuotojams įveikti sunkumus. 2022 m. mokslinio tyrimo (angl. research paper) „International Journal of Applied Positive Psychology“ paskelbtame tyrime dalyvavo 14 Vokietijoje dirbančių medicinos darbuotojų. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad bet kokios formos humoras padeda įveikti kasdienius sunkumus ir sustiprinti kolegų tarpusavio ryšius.
Komunikacija – platesnė, nei tarp paciento ir gydytojo
Jundos patirtis rodo, kad medicinos praktika apima ne tik darbuotojo ir paciento tarpusavio komunikaciją, bet ir komunikaciją tarp darbuotojų kuriant pasitikėjimą, palaikant vienas kitą sunkių situacijų metu ir užtikrinant tinkamą būklę darbui.
Kartais svarbiausias pokalbis prasideda ne nuo sudėtingo klausimo, o nuo paprasto „kaip iš tiesų jautiesi tu?“.
Raecke J., Proyer R. T. (2022). Humor as a multifaceted resource in healthcare: An initial qualitative analysis of perceived functions and conditions of medical assistants’ use of humor in their everyday work and education. International Journal of Applied Positive Psychology, 7, 397–418. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s41042-022-00074-2 [Žiūrėta 2026-10-26]
DI deklaracija: Antraščių idėjoms, nuotraukų generavimui, stiliaus klaidų taisymui, intervių transkribavimui ir jo klaidų taisymui naudojamas DI įrankis ChatGPT.
