Karaliaus Mindaugo profesinio ugdymo centro nuotr.

Prasidėjus stojimui į profesinio ugdymo įstaigas, ekspertai vis dažniau kalba apie atvejus, kai aukštąjį mokslą baigę mokiniai sunkiai prisitaiko prie darbo rinkos ir grįžta į profesines mokyklas. O dalis jaunimo, užuot rinkęsi aukštąjį mokslą, sąmoningai renkasi amatą ir į darbo rinką įsilieja gerokai anksčiau. Ekspertai dalijasi, kokie pokyčiai įvyko profesinio mokymo sistemoje ir kokių specialistų šiandien labiausiai reikia.

Profesinio ugdymo tendencijas ir aktualijas apžvelgia Lietuvos profesinių mokyklų asociacijos (LPMA) prezidentė Elena Pelakauskienė ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) direktorė Nora Pileičikienė.

Populiariausios profesijos nesikeičia

Pašnekovų teigimu, populiariausios profesijos Lietuvoje per daug nesikeičia – dauguma stojančiųjų renkasi grožio paslaugų ir informacinių technologijų sektoriaus arba paramediko profesijas.

Vis dėlto, E. Pelakauskienė pabrėžia, jog transporto remontininko profesija taip pat sulaukia ne tik didelio susidomėjimo bet ir pasiūlos.

„Iš 44 šalyje esančių profesinio mokymo įstaigų, virš 30 jų siūlo šią specialybę“, – papasakojo pašnekovė.

Savo pastebėjimu pasidalijo ir KMPMC direktorė Nora Pileičikienė – nors populiariausios profesijos išlieka tokios pačios, per pastaruosius kelis metus išaugo stojančiųjų susidomėjimas dekoratyvinio apželdinimo bei gyvūnų augintinių prižiūrėtojo profesijomis.

Karaliaus Mindaugo profesinio ugdymo centro nuotr.

Auga sveikatos priežiūros ir žaliosios energetikos sektoriai

Pasiteiravus apie naujas programas, N. Pileičikienė atskleidė, jog jos vadovaujamame mokymo centre šiemet bus vykdomos net septynios naujos programos, orientuotos į skaitmenizaciją, tvarumą ir sritis, kuriose trūksta kvalifikuotų specialistų.

E. Pelakauskienė pasakojo, jog pastaruoju metu vis dažnesniu pasirinkimu tampa slaugytojo – padėjėjo bei socialinio darbuotojo profesijų studijos.

„Šiuo metu auga slaugytojų ir socialinių darbuotojų poreikis, nes mūsų visuomenė sensta“

Elena Pelakauskienė

Pašnekovė atskleidė, jog profesinio ugdymo mokyklos pradeda siūlyti žaliosios energijos srities programas. Pasak jos, atsiranda vis daugiau programų susijusių su plastiko liejimu, saulės elektrinių priežiūra ir montavimu bei atsinaujinančios energetikos įranga.

Į profesines mokyklas grįžta ir po universiteto

E. Pelakauskienė teigė pastebėjusi, jog nemaža dalis stojančiųjų renkasi aukštąsias mokyklas dėl artimųjų daromos įtakos, tačiau vėliau grįžta į profesinio ugdymo centrus. Tačiau, į šį reiškinį ji žvelgia neigiamai. Jos nuomone, mokiniai turėtų pradėti nuo profesinio ugdymo ir tik vėliau siekti aukštojo mokslo. Pašnekovė taip pat papasakojo, jog bakalauro ar magistro laipsnius įgiję žmonės sugrįžta į profesinio ugdymo centrus, būna pasimetę ir nežino, kaip savo turimas žinias jie galėtų pritaikyti darbo rinkoje.

„Kuomet turi amatą „rankose“ – gali siekti aukštesnio mokslo ir tapti labai kvalifikuotu savo pasirinktos srities specialistu“, – tvirtino ji.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė tvirtino, jog vis dažniau mokiniai stoja į profesines mokyklas ir tik įgiję amatą renkasi tęsti mokslus aukštosiose mokyklose. Ji taip pat pastebėjo, jog įgiję aukštąjį išsilavinimą žmonės dažnai grįžta į profesines mokyklas tobulinti praktinių įgūdžių.

„Tai rodo, kad profesinis mokymas tampa svarbia mokymosi visą gyvenimą dalimi ir suteikia plačias galimybes planuoti savo karjerą“ – džiaugėsi centro vadovė.

Keisti profesiją niekada nėra per vėlu

KMPMC direktorė papasakojo, jog maždaug pusę stojančiųjų sudaro jaunimas, siekiantis įgyti pirmąją kvalifikaciją ir pradėti profesinį kelią, o kitą pusę – tęstinį profesinį mokymą pasirinkę suaugusieji, norintys pakeisti profesiją ar pagilinti turimas žinias.

Ji teigė, jog paklausiausias profesijas renkasi tiek jaunimas, tiek suaugusieji, ieškantys profesinių perspektyvų ar karjeros pokyčių.

„Tiesa, ir pati profesinio mokymo sistema pertvarkyta taip, kad profesiją įgyti ir pakeisti taptų kuo paprasčiau“, – paaiškino ji.

„Pasimatuoti“ profesiją galima ir besimokant gimnazijoje

LPMA prezidentė prasitarė, jog bendrojo ugdymo įstaigose besimokantys mokiniai gali rinktis vieną modulį profesinio ugdymo mokyklose.

„Po pamokų mokinys eina į pasirinktą profesinio ugdymo centrą ir, pavyzdžiui, vietoje technologijų pamokos mokosi vieną modulį iš transporto priemonių remontininko programos – kad ir apie variklio sandarą“, – paaiškino ji.

Pasak jos, taip mokinys per du metus gali save išbandyti ir „pasimatuoti“ profesiją. Šiuo pasiūlymu pasinaudoję vaikai dažnai džiaugiasi, nes atranda jiems patinkančias profesijas. Apie tai savo įžvalgomis pasidalijo ir Karaliaus Mindaugo profesinio centro direktorė. Ji atskleidė, jog mokymo centras ne vienus metus bendradarbiauja su bendrojo ugdymo mokyklomis.

„Džiugu, kad susidomėjimas šia galimybe kasmet auga – vis daugiau jaunų žmonių modulius renkasi tarsi praktinius būrelius, leidžiančius išbandyti dominančią profesiją ir įgyti naudingų įgūdžių“,  – rašė įstaigos vadovė.

Norintiems išbandyti profesinio ugdymo modulius sudaromas individualus ugdymo planas, siekiant, jog mokiniui būtų patogu mokytis. Modulį baigusių mokinių atlygis neapsiriboja vien kompetenciją tvirtinančiu pažymėjimu.

„Įgytos kompetencijos leidžia užsiimti atitinkama darbine veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos įskaitomos, tad sutrumpėja profesinio mokymosi laikas“

Nora Pileičikienė

Nuotraukos spaudai gautos iš KMPMC komunikacijos atstovo.
Interviu atlikti profesinės praktikos metu.
Kontaktai, kuriais naudojantis buvo susisiekta su pašnekovais/ susitarta dėl interviu:
Lietuvos profesinių mokyklų asociacija: el. paštas – lpmasociacija@gmail.com
Karaliaus Mindaugo profesinio ugdymo centras: el. paštas – komunikacija@kaupa.lt