Komunikacija ne visada yra apie garsiai ištartus žodžius, gražiai sudėliotus sakinius ar įprastus pokalbius. Slaugant sunkiai sergančius žmones, kur kas svarbesnė ir daugiau pasakanti yra aplinkiniams dažnai nematoma komunikacija. Ne tik kasdienė priežiūra, bet ir gebėjimas pastebėti žmogaus emocijas, nuraminti, parodyti atjautą ar tiesiog nuoširdžiai nusišypsoti padeda žmogui pasijusti saugiau. Gera komunikacija slaugoje – tai ne vien tai, ką pasakome, bet ir tai, kaip leidžiame pasijausti kitam žmogui.

Būtent slaugos srityje žmogiškas ryšys bei jautrumas yra neatsiejama kasdienio darbo dalis. VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės skyriuose teikiamos pirminio lygio stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugos suaugusiesiems. Palaikomasis gydymas ir slauga apima bendrąją slaugą, demencija sergančių pacientų slaugą ir vegetacinės būklės pacientų slaugą.

Su tokia kasdienybe kasdien susiduria jau 10 metų šioje įstaigoje slaugytojo padėjėja dirbanti Olga Vasiūra. Jos darbe netrūksta išskirtinių situacijų, o per ilgametę darbo patirtį sukaupti įgūdžiai leidžia pažvelgti į komunikaciją kitaip bei suprasti, kiek daug įtakos turi ne tik profesinės žinios, bet ir žmogiškumas.

Komunikacija kiekviename žingsnyje

Moteris pripažįstą, kad komunikacija tai viena svarbiausių jos darbo dalių. Labai svarbu palaikyti gerus santykius ne tik su pacientais, bet ir su kolegomis. Dirbant sunkų darbą tiek emociškai, tiek ir fiziškai, svarbu gerai jaustis darbo aplinkoje. Su kolegomis nuolatos reikia bendrauti apie pacientus, suplanuoti darbus ir visą dienos eigą. Žinoma, gera emocinė atmosfera daro įtakos ir geresnei pacientų patirčiai.

Vis dėl to, svarbiausia yra pacientai ir bendravimas bei rūpinimasis jais. Tenka bendrauti su sunkios sveikatos būklės pacientais, kurie galbūt rytoj jau tavęs neprisimins, tačiau net ir tokiais atvejais O. Vasiūra teigia, kad emocinis ryšys svarbu: „kai tu pas jį ateini su užuojauta, su supratimu, su švelniais žodžiais, jie labiau atsipalaiduoja ir, pavyzdžiui, aš tada galiu daug geriau atlikti savo darbą.“ „Kai žmogus atsipalaidavęs, jis tavimi pasitiki, jis supranta, kad tu matai, kur jam skauda – daug geriau ir sėkmingiau viskas vyksta“, – pabrėžia pašnekovė.

„Kai tu pas jį ateini su užuojauta, su supratimu, su švelniais žodžiais, jie labiau atsipalaiduoja ir, pavyzdžiui, aš tada galiu daug geriau atlikti savo darbą.“

Šiame darbe savo blogą nuotaiką, asmeninius išgyvenimus turi palikti namuose – „jeigu aš prie paciento prieičiau pikta, kalbėčiau pakeltu ar griežtu tonu – jie tik dar labiau susikaustytų, nenorėtų bendrauti, jie bijotų tavęs, – aiškina specialistė. Tai neišeitų į naudą nei mano darbo kokybei, nei pacientų patirčiai“.

Komunikacijos svarba slaugoje gali būti ne tik, kad nepastebima iš šalies, tačiau ir vienpusė. O. Vasiūra sako, kad visada kalbasi net ir su tokiais ligoniais, kurie yra be sąmonės, guli komoje ar tavęs nebesupranta. Įprasto pokalbio palaikyti nepavyks, bet kadangi žmonės būdami ir komos būklėje gali girdėti, kas vyksta aplinkui – bendravimas su pacientais įgauna visai kitą prasmę. „Turėjome tokią pacientę, kuri pas mus išgulėjo metus laiko, ji buvo be sąmonės, bet mes visą laiką, kai prie jos prieidavome, su ja kalbėjome: pasakodavome ką dabar darysime ir įspėdavome apie kiekvieną veiksmą. Tikiu, kad tokiais atvejais pacientas tave girdi ir supranta, kad tu darai gerą. Aš visą laiką su tokiais pacientais kalbu“, – apie savo darbą dalijasi O. Vasiūra.

Humoras – pagalba sau ir pacientams

Taip pat O. Vasiūra pabrėžia, kad dirbti su sunkios būklės pacientais padeda humoras – „situacijų būna įvairiausių, smagiau ir lengviau, kai viską paverti juoku, tada ir pyktis išgaruoja“. Anot O. Vasiūros, net ta pačia liga sergantys žmonės būna skirtingi, tad kiekvienam komunikaciją reikia pritaikyti individualiai, o pasitaiko ir kurioziškų situacijų. „Kai žmonės serga demencija, vieni būna geranoriški, o kiti pikti – juos reikia pakalbinti gražiai, mokėti pralinksminti. Jeigu kaip nors kartu pasijuoki, tai tada jau būna geriau“, – su šypsena apie darbo ypatumus pasakoja slaugytojo padėjėja.

„Kai žmonės serga demencija, vieni būna geranoriški, o kiti pikti – juos reikia pakalbinti gražiai, mokėti pralinksminti. Jeigu kaip nors kartu pasijuoki, tai tada jau būna geriau“

Išgirsti tai, kas lieka nepasakyta

O. Vasiūra sako, kad per tiek metų šiame darbe pasikeitė supratimas ką iš tiesų reiškia bendrauti. Slaugytojo padėjėjos darbas išmokė komunikacijos iš įvairių pusių. Atsirado daugiau atjautos, empatijos. „Kai nematai tokių ligonių, tokių situacijų, su kuriomis tenka mums susidurti, tai tu nežinai ką tas žmogus išgyvena ir ką jaučia, bet kai viską pamatai iš arti, įgauni visai kitokį suvokimą.“

„Kartais tiesiog būna labai liūdnos akys, tiesiog liūdnai žiūri, kai daro, pavyzdžiui, perrišimus žmogui. Užtenka pamatyti jo akis ir supranti, kad jam skauda. Kartais užtenka tik paglostyti petį, palaikyti už rankos ir jau atrodo, kad jam palengvėja, nes jis mato ir jaučia užuojautą iš mūsų pusės“, – pasakoja O. Vasiūra.

Kartais sunku ne tik pacientui

Žinoma, svarbu suprasti, kad tokiame darbe visada bus sunkių situacijų ir nors, pasak pašnekovės, kantrybės jai niekada netrūko, tačiau kai yra skirtingų ligų, skirtingų būklių – kantrybės labai reikia. „Kartais padeda mintis, kad greitai grįšiu namo ir pailsėsiu, nes kartais būna taip, kad tikrai nori greičiau išeiti namo. Dirbi parą, o ligonis koks nors dainuoja per visą skyrių – tada atrodo nežinai ką daryti, nes niekas nepadeda, belieka tik pritarti ir visiems kartu dainuoti. Tada galvoju aš ryte išeisiu ir pailsėsiu, o kiti pacientai – kenčia“, – apie sunkius momentus užsimena specialistė.

Gera komunikacija prasideda nuo noro suprasti kitą žmogų. Nesvarbu, ar tai būtų kolega, artimas žmogus, ar sunkiai sergantis pacientas – kiekvienam svarbu jaustis išgirstam, pastebėtam ir gerbiamam. Kartais gali užtekti užuojautos kitam ar gebėjimo pabūti šalia. Galbūt būtent tai ir yra komunikacija kitaip – kai svarbiau tampa ne tai, kiek pasakome, o tai, kiek suprantame.

VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro internetinis puslapis: https://www.vilkijospspc.lt/

Dirbtinis intelektas „chatgpt“ buvo naudojamas antraščių idėjoms ir sinonimams.