Lietuvos studentų sąjunga (LSS) – nacionalinio masto organizacija, vienijanti aukštųjų mokyklų studentų atstovybes visoje šalyje. Tai bendruomenė, kurioje studentų balsas skamba ne tik akademinėse erdvėse, bet ir viešosiose diskusijose, siekiant gerinti studijų kokybę ir užtikrinti studentų teises. Tačiau tam, kad tokia didelė ir įvairi struktūra veiktų darniai, reikalinga stipri vidinė komunikacija.
Šią funkciją LSS įgyvendina su vidinės komunikacijos vadovo Dovydo Žurausko pagalba, kuris kasdien rūpinasi, jog informacija pasiektų tūkstančius savanoriškai veikiančių studentų lyderių, o organizacijos viduje vyrautų skaidrumas, iniciatyvumas ir bendrumo jausmas.
Vidinė komunikacija – didelės organizacijos variklis
Pasak Dovydo, tokiai organizacijai kaip LSS, kuri jungia aukštųjų mokyklų studentų atstovybes yra būtina turėti patrauklią vidinę komunikaciją tam, kad ji veiktų sklandžiai. Informacijos yra labai daug, o dažnai studentai renkasi neskirti daug laiko ją peržiūrėti.
„LSS jungia įvairias studentų atstovybes. Mano darbas – užtikrinti, kad informacija pasiektų biurą, valdymo organus, narius ir alumnus. Jei komunikacija neaiški ir neįdomi, žmonės tiesiog pasijaučia atitolę“, – sako jis.
Čia komunikacija tampa daugiau nei informacijos perdavimu – ji tampa pasitikėjimo kūrimo priemone. O D.Žurauskas pastebi, kad nors jo pagrindinė atsakomybė yra informuoti, dažniau tenka galvoti kaip informaciją paversti įdomiu turiniu, kurį žiūrėtų kaip įmanoma daugiau bendruomenės narių.
„Kuriant turinį visada turiu pagalvoti: kokią naudą suteikiu savo bendruomenei? Ar siekiu informuoti, padėti, įkvėpti? O galbūt ieškau naudos iš savo narių. Tada reikia pagalvoti, ką mainais galiu duoti jiems. Reikėtų kurti turinį, kuris iš tiesų praturtina auditoriją.“
LSS vidinės komunikacijos vadovas taip pat išskiria, kad labai svarbu suprasti kokiai auditorijai yra kuriamas turinys – ko iš tikrųjų nori žmogus esantis kitoje ekrano pusėje. Pasak jo, reikia nuolatos tyrinėti auditoriją, stebėti kaip keičiasi jos turinio vartojimo tendencijos ir kaip konkreti informacija pasieks bendruomenę geriausiai.
Geras auditorijos pažinimas leidžia suprasti, koks turinys jiems rūpi ir kokie formatai veikia geriausiai, tuo pačiu išlaikant aiškią komunikacijos kryptį ir įvaizdį.
Šiomis idėjomis grindžiamas vidinės komunikacijos pamatas labai jaučiasi tiek žemiausiose struktūros pakopose esantiems organizacijoms nariams, tiek Biuro darbuotojams ir vadovams. Darbas gali vykti sklandžiai, nes jį atliekantys žmonės yra ramūs, kad su svarbia informacija yra susipažinęs kiekvienas sąjungos sluoksnis.
Niekam nepatinka didelis blokas teksto
D.Žurauskas dar kartą akcentuoja – reikia suprasti su kokia auditorija „bendrauji“. Anot jo, yra labai daug blogų payvzdžių, kai komunikatorius akivaizdžiai išsirenka neteisingus prioritetus.
„Vienas prasčiausių vidinės komunikacijos pavyzdžių yra tada, kai kuriamas turinys, neatsižvelgiant į savo auditoriją. Privaloma suprasti, kam komunikuoji, kas tavo organizacijai patinka. Kaip informaciją pateikti taip, kad ji būtų įdomi ir suprantama, o ne tiesiog didelis blokas teksto, net ir tada, kai tema nėra patraukli“, – dalinasi pašnekovas.
Tokia organizacija kaip LSS, labai vertina skaidrumą. Tai yra dar vienas bruožas, kuriuo vidinis informavimas turi išsiskirti. Tokiu būdu yra įgijamas pasitikėjimas – kalbama atvirai net tada, kai to nesinori daryti.
„Dažna klaida yra, kai komunikacija naudojama kaip priemonė nutylėti organizacijos sprendimus ar klaidas. Vidinė komunikacija turėtų būti atvira ir sąžininga, paremta tarpusavio pasitikėjimu. Visi sprendimai, priimti posėdžiuose, turi būtų aiškiai ir skaidriai iškomunikuoti visai bendruomenei. Organizacijos stiprybė kyla iš jos vertybių, todėl jei komunikacija jomis nesivadovauja, bendruomenės pasitikėjimas silpnėja ir atsiranda susiskaldymas“
Dovydo žodžiuose išryškėja dar viena svarbi ryšio tarp bendruomenės kūrimo savybė – drąsa. Jos reikia ir kuriant turinį, kuris gali susilaukti įvairių reakcijų, ir pranešant ne pačias linksmiausias naujienas. Tada organizacijoje veikiantys žmonės patys tampa drąsesni ir tai atveria dar daugiau kelių pagrindinės LSS misijos įgyvendinimui – atstovauti studentams.
Balanso trikampis
Savaime suprantama, kad dinamiška ir nestandartinė auditorija reikalauja ir nestandartinių informavimo sprendimų. Pašnekovas paklaustas apie komunikacijos vedimo principus paatviravo, kad yra sugalvojęs savo būdą kaip nepamesti minties, kuriuo grindžiamas turinys.
„Kurdamas turinį, remiuosi savo sugalvotu balanso trikampiu, kuris padeda išlaikyti kokybišką ir įdomią komunikaciją. Šį trikampį sudaro trys pagrindiniai elementai: unikalumas, nauda ir emocija. “
Pasak D.Žurausko, unikalumas yra būtinas norint atkreipti dėmesį į save ir turinys turi būti įdomesnis už kitą, kurio ir taip prisotintos interneto platybės. Dažnai unikali ir įdomi komunikacija gali pasiekti daug daugiau nei brangiai kainuojančios, korporacijoms skirtos kampanijos. Taip pat, auditorija su kuria respondentui tenka dirbti – mėgsta gauti naudos. Tai gali būti ir materiali nauda kaip konkursai, kurie savaime skatina įsitraukimą.
Vis dėl to labiausiai aktualu yra emocija. Į ją susijungia prieš tai minėti unikalumas ir nauda. Suteikus gerą emociją – informacija visada įsimins geriau. Tokį fenomeną galima palyginti su tuo, kad žmonės yra labiau linkę įsiminti mėgstamos dainos žodžius, negu fizikos teisybių eilutes iš vadovėlio.
„Kurdamas turinį visada siekiu sužadinti žiūrovo ar skaitytojo jausmus, nes emocijos padeda lengviau įsisavinti informaciją ir ją geriau įsiminti. Dažnai girdžiu komentarų iš žmonių, kurie prisimena net sudėtingas organizacijos temas, nes jos buvo perteiktos per istoriją ar nostalgišką patirtį. Tokia komunikacija kuria ryšį ir stiprina pasitikėjimą organizacijos vadovybe bei pačia bendruomene“, – savo darbais džiaugiasi Dovydas.
Sprendimas slypi ir komandoje
Kadangi dažnai informaciją sudaro organizacijos viršuje esantys žmonės D.Žurauskas įžvelgia jų matomumo bendruomenėje svarbą. Anot jo, nuo pat pradžių buvo bandyta įtraukti Biuro darbuotojus. Iš pradžių viskas atrodė neįprastai, bet vėliau, kai atsirado pripratimas prie tokio pobūdžio veiklos, ryškiausi LSS personažai atspalaidavimo ir tada pradėjus mąstyti kūrybiškai, komunikacija tapo dar gyvesnė ir artimesnė visiems.
„Noriu, kad nariai jaustų artumą, o ne įspūdį, jog biuro darbuotojai yra sunkiai pasiekiami ar atsiriboję. Tokia atvira ir žmogiška komunikacija kuria pasitikėjimą, stiprina ryšį tarp biuro ir narių bei padeda formuoti vieningą organizacijos kultūrą.“
Rezultatai paskatino net skeptiškiausius vadovus įtikėti netradiciniais metodais, tokiais kaip humoro turinys ar „meme“ formatai. Pavyko įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų – priversti studentus pasirinkti vidinio informavimo turinį kaip laiko praleidimo būdą vietoj „Instagram Reels“, „TikTok“ ar kitų populiarų socialinių medijų raiškos priemonių.
Niekas nesakė, kad lengva
Dovydas atviras – sudėtinga, kai už galutinį vidinės komunikacijos produktą yra atsakingas jis vienas. Juolab, kai yra bandoma kurti kuo įdomesnius formatus. Tai reikalauja ne tik begalės laiko, bet ir tvirtumo vadovybės akivaizdoje.
„Buvo daug pasisakymų prieš iš vadovybės pusės, kol galiausiai radome kompromisą. Kai pamatėme rezultatus, pasikeitė ir vadovų požiūris. Tai sunkus, daug diskusijų ir argumentų reikalaujantis, bet kartu labai apdovanojantis darbas.“
Visiems nepatinka išlipti iš komforto zonos. Dovydo pavyzdys dar kartą įrodo, kad naujoms idėjoms prigyti yra sunku. Vis dėl to, tikint jomis ir neriantis iš kailio bandant įrodyti, kad pokyčių kelias yra teisingas – visada įmanoma pasiekti puikų rezultatą.
„Komunikacija neturi būti paremta tuo, kas veikė anksčiau, nes turime nuolat eksperimentuoti, jei nuoseklumas nepasiteisina. Kaip keičiasi mūsų gyvenimas, taip turime ieškoti ir pergalvoti strategijas, kurios labiau įtrauktų bendruomenę ir stiprintų pasitikėjimą Lietuvos studentų sąjunga.“
Dovydo mintys įkvepia kiekvieną mūsų nebijoti daryti kitaip. Jo pasakojimas nebūtinai pritaikomas tik vidinei organizacijos komunikacijai. Visi pradedantys savo, kaip komunikatoriaus, kelią turėtų kuo greičiau pabandyti atrasti save. Tada darbas pradės teikti džiaugsmą, turinys taps unikalus ir nepakartojamas, o tai labai pajaus vis labiau emocijomis pradedanti remti auditorija.
