Šiais laikais yra daug komunikacijos būdų, kurie iš pradžių gali atrodyti gan paprasti, tačiau vis dar yra išlikę atvejų, kuriuose komunikacija gali būti sudėtingesnė nei įprastai, vienas iš tų atvejų yra bendravimas su mažamečiais vaikais. Kaip galima suprasti ir išklausyti tuos, kurie dar tik mokosi bendrauti ir suvokti mūsų pasaulį? Koks yra geriausias būdas rasti bendrą kalba su vaikais? Interviu su darželio mokytoja Lolita Petruškevičiene atskleis, kad bendraujant, auklėjant ir mokinant ikimokyklinio amžiaus vaikus galima, o kartais net reikia, naudotis ne tradicine komunikacija.
Kaip Jūs suprantate ne tradicinę komunikaciją savo darbe kaip darželio auklėtoja?
Darbe mes su vaikais komunikuojame per žaidimą ar vaidmenis. Bežaidžiant bandome prakalbinti vaiką ir ugdyti jį bežaidžiant kadangi vaikui yra įdomiau dalyvauti. Pavyzdžiui, padarome korteles su raidėmis, paveiksliukais ar skaičiais ir žaidžiame, ieškome tų paveiksliukų, tokiu būdu vaikai įsitraukia į žaidimą, jiems įdomu tyrinėti, žaisti, ieškoti. Tokiu būdu mes smagiai praleidžiame laiką ir vaikai ugdosi pažintinę kompetenciją.
Foto: Auklėtojos archyvas
Kaip neverbalinė komunikacija padeda Jums suprasti vaikų poreikius?
Galima suprasti, jog vaikui kažkas atsitiko iš jo veido išraiškos, tarkim vakar mačiau, kaip lauke viena mano mergaičių vaikščiojo liūdna, iš pradžių aš ja šiek tiek pastebėjau, o po to pamačiusi jos veido išraišką supratau, kad jai kažkas atsitiko, išklausiau jos, paguodžiau, ji man pasakė, kad niekas nenori su ja žaisti. Kai taip nutinka, aš pakviečiu kitas mergaites ir pasiūlau priimti nuliūdusią mergaitę kartu pažaisti. Aišku, kiekvienas vaikas skirtingas, kartais su tam tikru vaiku komunikuojant reikia pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris atsižvelgs į jo asmenybę, teigia pedagogė.
Mano darbe yra svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko asmenybę ir jo poreikius, o juos vaikai dažnai parodo net jei nieko nepasako.
Ar turėjote kokių naujų projektų ar veiklų su vaikais, kokias komunikacijos priemones taikėte?
Šiais metais dalyvavome Respublikiniame projekte „Kartu paskaitykime knygelę“, šį projektą vedė vaikų knygų rašytoja Evelina Daciūtė. Kadangi vaikai yra 4-5 metų ir skaityti dar nemoka, jiems skaitėme knygelę „Drambliai ėjo į svečius“, po skaitymo vaikai atliko įvairius kūrybinius darbus, pavyzdžiui, nupiešė dešimt dramblių, paruošė drambliams „žaislines vaišes“ (juokiasi). Toks projektas skatino vaikus daugiau domėtis knygomis nuo pat mažens.
Ar turite kokią įdomią asmenybę ar ekspertą/ę, kurios požiūris į bendravimą su vaikais įkvėpė Jūsų darbą?
Kadangi aš darželyje dirbu jau 15 metų, tai lygiuojuosi daugiau į jaunimą (juokiasi), į jaunas bendradarbes, kurios nesenai baigė ikimokyklinio ugdymo mokslus. Kadangi jos dalyvauja įvairiuose projektuose, mane tai skatina taip pat pasitempti, dalyvauti juose taip pat bei sekti visas naujoves, susijusias su pedagogika -pasakoja L. Petruškevičienė.
Kokias problemas matote tarp vaikų tarpusavio bendravimo?
Pastaruoju metu pastebėjome, kad darželyje vaikai nemoka žaisti, tad mes pagelbėjame jiems pradėti žaisti įeidami į gydytojo ar kepėjo vaidmenį, tokiu būdu vaikams yra padedama įeiti į vaidmenį, kad jie suprastų, ką daro ir galėtu kuo daugiau žaisti vaidmeninius žaidimus.
Foto: Auklėtojos archyvas
Kokius privalumus ir trūkumus išvardintumėte kalbant apie komunikaciją su vaikais?
Kalbant apie berniukus, jie yra labiau aktyvūs ir energingi, todėl ne visada pavyksta juos iškarto sudrausminti, tenka po kelis kartus kartoti: „Negalima lakstyti grupėje, tai nesaugu“ ar priminti, jog bevalgant nerėkauti, kad nepaspringtu ar nekeltu kitiems šurmulio. Kartais tikrai prireikia kantrybės vaikams ugdyti socialinę kompetenciją.
Kalbant apie berniukus, jie yra labiau aktyvūs ir energingi, todėl ne visada pavyksta juos iškarto sudrausminti, tenka po kelis kartus kartoti: „Negalima lakstyti grupėje, tai nesaugu“ ar priminti, jog bevalgant nerėkauti, kad nepaspringtu ar nekeltu kitiems šurmulio. Kartais tikrai prireikia kantrybės vaikams ugdyti socialinę kompetenciją.
Tačiau iš gerosios pusės man smagu matyti vaikų norą bendrauti, kai ateinu dirbti po pietų jie mane visada pasitinka su šypsena ir šauksmais. Malonu girdėti, kai vaikas pasako „Aš tave myliu“ arba „Aš noriu, kad tu būtum visą dieną“, šie žodžiai tikrai suteikia man pasitikėjimą ir rodo, kad aš einu teisingu keliu,- šypsosi auklėtoja.
Foto: Auklėtojos archyvas
Vyr. Mokytoja L.Petruškevičienė neslepia, jog jos specialybėje kantrybė yra būtina, taipogi savo darbą laiko svarbiu.
„Svarbu, kad vaikas darželyje jaustųsi saugus, laimingas ir džiaugtųsi smagia vaikyste pažindamas pasaulį per praktinę veiklą“
Teksto autorius: Erikas Petruškevičius
Interviu pašnekovė: Lolita petruškevičienė
