Šiandien, kai informacija sklinda šviesos greičiu, iššūkiu tampa ne žinutės siuntimas, o jos išgirdimas. Socialiniai tinklai perpildyti pranešimais ir renginių kvietimais, todėl studentų atstovybėms tenka nelengva užduotis – išlaikyti aiškų ir nuoširdų dialogą su bendruomene, jog svarbiausios žinutės ir informacija nebūtų prarastos informacijos triukšme.
„Komunikacija nėra tiktais kalbėjimas – tai visų pirma svarbiausia yra klausymasis,“ – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės narys Mantas Mickus. „Šiandien, kai daug kas vyksta virtualiame pasaulyje, svarbu nepamiršti, kad tikras ryšys užsimezga tada, kai žmogus jaučiasi išgirstas.“
Mantas Mickus / Asm. archyv. nuotr.
Informacijos perteklius – tylusis triukšmas
Pasak pašnekovo, didžiausia problema studentų komunikacijoje – informacijos perteklius.
„Kartais atrodo, kad kuo daugiau įrašų ar žinučių, tuo yra geriau. Tačiau realybėje studentai tiesiog pasimeta. Svarbūs pranešimai nugrimzta vienas po kitu, o galiausiai žinia nepasiekia tų, kuriems ji buvo skirta,“ – sako Mantas.
Tokių situacijų netrūksta, ypač organizuojant didesnius renginius – nuo tradicinių „fuksų krikštynų“ iki labdaros iniciatyvų. „Būna, kad žmogus netyčia praleidžia renginį, nes informacija pasklido per daug kanalų. Tai parodo, kaip svarbu vieningas, aiškus ir konkretus komunikacijos planas,“ – priduria atstovybės narys.
Dialogas, o ne monologas
Vienas esminių dalykų, kurį pabrėžia studentų atstovai – komunikacija turi būti dialogas, o ne monologas. „Bendruomenė nori būti įtraukta, ne tik informuota. Todėl stengiamės klausti nuomonės, rengti apklausas, duoti galimybę studentams patiems pasiūlyti idėjų,“ – pasakoja studentų atstovybės narys.
Ši praktika pasiteisina: pavyzdžiui, po atvirų diskusijų apie universiteto renginius buvo nuspręsta keisti komunikacijos formatą – daugiau naudoti „Stories“ socialiniuose tinkluose ir ir trumpos formos vaizdo įrašus, nes tai veikia efektyviau ir labiau pasiekia jaunus žmones. „Studentai nori greitos, aiškios informacijos. Jie neskaito ilgo teksto – jiems reikia vizualo, emocijos, ryšio,“ – aiškina pašnekovas.
Mišri komunikacija – raktas į pasiekiamumą
Studentų atstovybėse vis dažniau taikomas mišrus komunikacijos modelis, kai derinamas bendravimas tiek internete, tiek gyvai. „Mes supratome, kad vien socialinių tinklų neužtenka. Žinoma, „Instagram“ ir „Facebook“ padeda pasiekti naujus studentus, bet gyvas pokalbis su žmogumi vis dar turi akivaizdžiai didesnį poveikį. Kai prieini prie pirmakursio ir paklausi, ar viskas aišku, sukuri gyvą ryšį, kurio joks „postas” nepakeis,“ – dalijasi Mantas.
Šis požiūris keičia ir pačią atstovybės kultūrą – iš formalios institucijos ji tampa bendruomeniškesniu tiltu tarp studentų ir universiteto administracijos.
Mantas Mickus / Asm. archyv. nuotr.
Komunikacija, kuri kuria bendruomenę
Paklausta, kokį patarimą duotų būsimiems komunikacijos specialistams, Mantas nesvarsto ilgai: „Kalbėkite ne tam, kad būtumėte išgirsti – kalbėkite tam, kad būtumėte suprasti. Tik tada komunikacija tampa tikra.“ Jo teigimu, „komunikacija kitaip“– tai gebėjimas sujungti žmones, parodyti, kad už kiekvieno pranešimo slypi gyvas žmogus, emocija ir noras būti kartu, kaip vienas būrys. Komunikacija, kuri kuria bendruomenę.
Pasak Manto, studentų bendruomenėje yra svarbu ne tik perduoti informaciją, bet taip pat kurti pasitikėjimo jausmą. Pabrėžia, jog kai žmogus jaučiasi tikra bendruomenės dalimi, jis ne tik aktyviai dalyvauja renginiuose, bet taip pat it prisideda prie jų paties kūrimo. Toks požiūris atskleidžia, jog komunikacija yra įrankis ne vien tik žodžių ar pranešimams skleisti, o tai tęstinis procesas, jungiantis ir vienijantis žmones ir formuojantis bendrą tikslą dėl visų gerovės. Tokiu būdu komunikacija tampa daugiau nei tik informacijos perdavimas, o žmonių, skatinančiu bendradarbiavimą ir įsitraukimą. Būtent toks žmogiškas ryšys yra pagrindas stipriai ir vieningai studentų bendruomenei kurti.
Dirbtinis intelektas buvo naudojas idėjų generavimui.
