Samanta Gaidelytė

Šiuolaikinės technologijos ir pandemijos sukurta realybė paskatino spartų švietimo virsmą. Tradicinis švietimas pamažu užleidžia vietą nuotoliniui mokymui – tai, kas anksčiau atrodė tik laikina priemonė, dabar tampa efektyviu ir, kai kuriais atvejais, pranašesniu mokymo būdu. Su šia transformacija susiduria ir lietuvių kalbos mokytojai, kuriems teko ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti ryšį ir motyvaciją mokant jaunimą nuotoliu.

Lietuvių kalbos mokytoja ir korepetitorė Gabrielė Gudaitytė, nusprendusi išeiti iš darbo mokykloje dėl perdegimo ir didelio krūvio, karjeros posūkį į skaitmeninę erdvę apibūdina kaip sąmoningą pasirinkimą ir reakciją į kintančias aplinkybes. Pastaruosius dvejus metus dirbdama nuotoliu, ji pastebi esminį pokytį: nors fizinio kontakto neliko, esminių komunikacijos skirtumų lyginant gyvą pamoką su pamoka per ekraną beveik nėra. Šiltus apsikabinimus ir rankos paspaudimus dabar sėkmingai pakeičia „širdelės žinutėse ir įvairūs mieli gif‘ai“

Iššūkiai virsta privalumais

Gabrielė teigia, kad dirbant nuotoliu kyla netgi mažiau komunikacinių iššūkių nei dirbant gyvai klasėje. Didžiausia problema šiandien – jaunimo gebėjimas sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką, sunkiai perskaitant net vieną puslapį neatsitraukus nuo telefono ekrano. Tačiau nuotolinis ugdymas suteikia galimybę šį iššūkį paversti pranašumu:

„Nuotolinis ugdymas man suteikia galimybes dažniau keisti užduotis, darytis jas „greitesnes“ ir labiau įtraukiančias mokinius, todėl tiek teorijos dėstymas, tiek praktinių įgūdžių lavinimas, mano nuomone, nuotoliniu būdu yra daug lengvesnis ir efektyvesnis.“ – G. Gudaitytė.

Mokiniai, kurie gyvoje pamokoje vos iškenčia 45 minutes, nuotoliu su korepetitore įprastai dirba 60 minučių ir dažnai net nepastebi, kaip praskrieja laikas nuotolinėje pamokoje.

Esminiai atradimai palengvinę nuotolinį mokymasi

G. Gudaitytė pasidalina sėkmės raktu – „Discord“ platforma. Mokytoja atrado, kaip pasiekti mokinį, kai tradiciniai kanalai neveikia. Nors mokiniai gali ignoruoti 10 skambučių ar žinutes per „Messenger“, sėkmė slypi žaidimų mėgėjų pamėgtoje platformoje:

„Gali mokiniui skambinti 10 kartų į mobilųjį telefoną, gali jam parašyti begales žinučių į Messenger, jie niekada neatsakys. Bet viena žinutė į „Discord“ ir mokinys iškart atsiras. Nežinau kaip tai veikia, bet veikia. Labai džiaugiuosi atradusi šią programėlę. Kartais susidaro įspūdis, kad jie gyvena toje platformoje.“ – teigia G. Gudaitytė.

Kitas svarbus aspektas – artumas per kultūros kontekstus. Kadangi lietuvių kalbos bendrojo ugdymo programa reikalauja pažvelgti į nagrinėjamą problemą iš XXI a. perspektyvos, svarbu ne tik suvokti šiuolaikinius trend‘us (pavyzdžiui, kas yra „Brain rot“ ar „IShowSpeed“), bet juos ir pritaikyti. Pašnekovė nuolat su mokiniais aptaria socialinių tinklų naujienas: „Dažniausiai naudojame juos kaip kontekstus rašiniuose. Tai padeda užtikrinti, kad kalbos mokymasis būtų artimesnis ir aktualesnis jaunimui.“

Didžiausias nuotolinės komunikacijos privalumas, anot G. Gudaitytės, yra psichologinis saugumas: mokiniai, būdami savo namuose, jaučiasi laisviau, kas kelia jų savivertę ir pasitikėjimą savimi, nes nėra konkurencijos ar blaškančių bendraklasių. Per dvejus nuotolinio darbo metus ji nepastebėjo jokio esminio trūkumo – mano, kad tai priklauso nuo požiūrio.

Autoritetas per paslaptį ir atvirumą

Norint tapti autoritetu mokant nuotoliu, kur trūksta neverbalinės komunikacijos, mokytoja pabrėžia atvirumą ir asmeninio ryšio kūrimą. Ji prašo mokinių kreiptis į ją vardu ir leidžia bendrauti „kaip su drauge“, taip palengvindama bendravimą. Asmeninis ryšys stiprinamas ir per pasitikėjimą:

„Pasitikėjimą ugdau pasilaikydama vaikų paslaptis sau, neišduodama jų tėvams. Beveik su kiekvienu savo mokiniu turiu po šiokią tokią paslaptėlę, kuri mus suartina. […] Stengiuosi jį kurti rodydama, kad esu ne baubas, o jų pagalbininkė ir bendrakeleivė“. – sako mokytoja.

Grįžtamasis ryšys užtikrinamas individualiose pamokose, pritaikytose mokinio poreikiams, bei bendraujant su tėvais ir pildant anonimines grįžtamojo ryšio anketas pusmečio pabaigoje.

Ateities vizija: naujovės – neišvengiamos

Apibendrindama savo patirtį, Gabrielė pataria kitiems korepetitoriams nebijoti naujovių, nuolat domėtis naujausiomis technologijomis, išnaudoti dirbtinį intelektą ir dalyvauti seminaruose, nes tai motyvuoja tobulėti.

Nors Lietuva yra per daug konservatyvi šalis, kad artimiausiu metu nuotolinis ugdymas visiškai pakeistų gyvą mokymą, mokytoja įsitikinusi, kad skaitmeninė evoliucija yra neišvengiama: „Jau dabar turime begales įvairių kompiuterinių programų, interaktyvių žaidimų ir užduočių, kurios padeda mokyti(s) lietuvių kalbos, todėl tas nuotolinis ugdymas, mano nuomone, yra neišvengiamas“. Klausimas tik tas, kaip greitai ir noriai jį priimsime.

Dirbtinis intelektas buvo naudojamas idėjų generavimui.