Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gyvenimo tempas tapo neįtikėtinai greitas ir dirbtinis intelektas apima vis daugiau gyvenimo sričių, fotografija įgauna naują reikšmę. Ji tampa ne tik meno forma, bet ir ilgaamžiškumą užtikrinančia alternatyvia komunikacijos priemone. Fotografas Martynas Kievišas įsitikinęs, jog ypač dabar žmonės pradeda vertinti tikrą ir nuoširdžią fotografiją.
„Man atrodo, jog žmonės iš tiesų pavargo nuo to, kas netikra. Filtrai, dirbtinio intelekto sugeneruoti paveikslėliai ir visi suvaidinti kadrai kuria žmonėms tobulo gyvenimo iliuzija, kuri neegzistuoja. Dėl to savo fotografijose stengiuosi parodyti tikrus žmones su tikrais gyvenimais.”
Tikrumo Paieškos
Martynas fotografuoja daugiau nei penkerius metus – dažniausiai vestuves ir kitas asmenines šventes. Fotografas pripažįsta, kad per šiuos metus keitėsi ne tik stilius ar technika, bet ir tai, ko žmonės tikisi iš fotografijų.
„Dar prieš keletą metų žmonės labai mėgdavo labiau surežisuotas ir stipriai retušuotas nuotraukas, kuriomis nekantraudavo pasidalinti savo soc. tinkluose. O dabar vis dažniau žmonės prašo „tikrų emocijų” ir nesuvaidintų kadrų, kuriuose ir atsiskleidžia visa ko esmė – jausmas.”
Tai, jog fotografija dažnai tampa vieninteliu būdu išreikšti tikrąjį jausmą, parodo ir 2025 m. birželio mėnesį Kretingoje atidaryta fotografo Karolio Bakūno lauko paroda „772 šypsenos Kretingai“. Tai meninė iniciatyva, kurios metu miestiečiai buvo kviečiami padovanoti savo šypsenas kaip simbolinę dovaną miestui. „Kiekvienam žmogui būna sudėtinga priimti save tokį, koks esi. Tačiau aš manau, kad tada, kai yra šypsena – šypsosi ir akys“, – teigė fotomenininkas K. Bakūnas.
Dirbtinis intelekto ir moralės klausimas
Pastaruoju metu vis dažniau galima sutikti ir dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų, kurie tampa vis realesni ir sunkiau atpažįstami. Šie vaizdai naudojami ne tik asmeniniams tikslams, bet net ir televizinėms reklamoms bei produktų pristatymams. Toks dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų naudojimas gali klaidinti ir net kelti grėsmę žmogiškumui.
Fotografas M. Kievišas prisipažįsta, jog yra išbandęs dirbtinio intelekto programėles ir pats. „Pažaisti smagu, bet kiek ten žmogaus belieka – tai jau kitas klausimas.”
Ši dirbtinio intelekto problema opi ne tik Lietuvoje. 2023 m. balandį fotografų bendruomenėje kilo pasipiktinimo banga ir didelė diskusija, nes prestižinis „Sony Photography Awards“ apdovanojimas atiteko Vokietijos menininkui Boris Eldagsen ir jo, kaip vėliau išaiškėjo, dirbtinio intelekto sugeneruotai nuotraukai.
„Tai – fotografijos ir promptografijos (DI pagalba sugeneruotų vaizdų) santykis. Dauguma fotografų atsisuka į supantį pasaulį, susitinka su žmonėmis, klausosi jų istorijų, o tam reikia empatijos, pasitikėjimo ir socialinių įgūdžių. Promptografijoje visi šie dalykai nėra svarbūs.” interviu metu pasakojo B. Eldagsen
Žinutė, kuri išlieka
Dirbtinio intelekto kūriniai bei suvaidinti kadrai kelia ir išliekamosios vertės klausimą. Fotografas M. Kievišas mano, kad fotografija išskiria iš kitų komunikacijos formų, būtent, savo gebėjimu išlikti.
„Žinutės dingsta, „stories” išnyksta, bet nuotraukos lieka. Gali jas laikyti stalčiuje, gali parodyti vaikams ir anūkams po dvidešimties metų. Tai komunikacija, kuri nepriklauso nuo nuotaikos, laikotarpio ar įsitikinimų. Ji tiesiog gyva jausmais, kol mes jas saugom“, – sako jis.
Todėl vestuvių fotografas M. Kievišas pataria, jog fotografo pasirinkimas turėtų būti apgalvotas – svarbu, kad specialistas gebėtų ne tik techniškai ir kokybiškai fotografuoti, bet ir suprastų to prasmę, mokėtų užfiksuotų tikrus jausmus bei užtikrintų gerą nuotaiką visos fotosesijos metu. Profesionaliai atlikta vestuvių fotosesija tampa ne tik asmeniniu prisiminimu, bet ir žinute ateities kartoms.
722 šypsenos Kretingos miestui
Dirbtiniu intelektu fotografijos pasaulį provokuojantis Boris Eldagsen
