Aistė Klimašauskaitė
Ar esate kada nors pagalvoję, kad jūsų kasdieniai pokalbiai jau dabar vyksta ne tik su žmonėmis tačiau ir su algoritmais, tokiais kaip dirbtinis intelektas? Dirbtinis intelektas (DI) tampa vis dažnesniu mūsų pašnekovu – nuo virtualių asistentų iki išmaniųjų pokalbių platformų. Kaip tai keičia mūsų komunikacijos kultūrą? Apie tai kalbėsimės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Organizacijų informacinės ir komunikacinės veiklos tyrimų katedros vedėja, dėstytoja doc. dr. Erika Janiūniene.
,,Dirbtinis intelektas ne tik keičia kalbą, tačiau ir santykį su ja“
-Kaip, Jūsų manymu, DI keičia žmonių tarpusavio komunikaciją?
,,Didžiausias pokytis – greitis ir patogumas, bet kartu ir paviršutiniškumas“, – sako dr. Janiūnienė. – DI įrankiai, tokie kaip ChatGPT, leidžia mums gauti informaciją akimirksniu. Tačiau dėl to mažėja tikras, empatiškas bendravimas, žmonės dažnai renkasi ,,kalbėtis“ su algoritmu, nes jis greitesnis, visuomet pasiekiamas bei visuomet mandagiai bendraujantis, stengiasi padėti išspręsti problemas.
-Ar tai reiškia, kad DI mažina žmogaus bendravimo įgūdžius?
,,Iš dalies taip, bet tuo pačiu tai ir nauja galimybė“,- teigia pašnekovė. ,,Pavyzdžiui, psichologinės pagalbos platformos, kaip ,,Weobot“ naudoja DI, kad padėtų žmonėms kalbėtis apie patirtas emocijas. Kai kuriems vartotojams toks pokalbis yra pirmas žingsnis realios terapijos link. Tačiau svarbiausia yra mokėti naudotis dirbtiniu intelektu taip, jog jis ne pakeistų mūsų bendravimo, o tik papildytų jį.“
Realūs pavyzdžiai:
Vienas sėkmingų pavyzdžių – ,,DeepL“ vertimo platforma, kuri leidžia bendrauti skirtingų kalbų žmonėms iš viso pasaulio beveik realiu laiku. Kitas – ,,HeyGen“ video įrankis, kuriantis automatinius vaizdo pranešimus, kai kalbančio žmogaus lūpos ir balsas atkuriami bet kuria kalba. Tai atveria naujas duris tarptautinei komunikacijai, tačiau tuo pat metu kelia ir abejingumo dėl autentiškumo.
-Ar mes vis dar galime pasitikėti tuo, ką matome ir girdime?
,,Autentiškumo klausimas vienas svarbiausių“,- pabrėžia E.Janiūnienė. ,,Kai bet kas gali sukurti itin realistišką dirbtinį vaizdo įrašą, komunikacijos skaidrumas tampa kritiškai svarbus. Todėl organizacijos, kurios viešai pažymi, kur naudojamas DI, o kur žmogaus kūrybą – laimi pasitikėjimą iš visuomenės.“
Komunikacijos ateitis
Pasak pašnekovės, ateities komunikacijos sėkmė priklausys nuo to, ar išmoksime ,,kalbėtis su algoritmais“ atsakingai. ,,Svarbiausia neužmiršti, kad technologijos yra pagalbinė priemonė, o ne tikslas. Jos turi tarnauti žmogui – ne atvirkščiai.“,- teigia ji.
Universitetuose jau kuriamos naujos programos, kur studentai ne tik mokosi klasikinės komunikacijos teorijos, tačiau ir etikos bei duomenų raštingumo. Tai rodo, kad ,,komunikacija kitaip“ – tai ne tiesiog madingas terminas, o realus pokytis.
Dirbtinis intelektas jau dabar keičia mūsų bendravimo įpročius – tiek gerąją, tiek blogąja prasme. Jis padeda kurti prieinamesnę, universalesnę komunikaciją, tačiau kartu kelia klausimų dėl autentiškumo, empatijos ir atsakomybės. Kaip sako doc. dr. Erika Janiūniene ,,technologijos neturi būti mūsų balsas – jos turi padėti mums jį sustiprinti.“
