Šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje bene didžiausia valiuta yra dėmesys, kiekviena dėmesio sekundė yra vis brangesnė. „Scroll’iname“, žiūrime, domimės, ignoruojame – viskas vyksta akimirksniu, greičiau nei bet kada anksčiau. O komunikacijos pasaulis stengiasi neatsilikti, ar bent jau vytis kiek galima greičiau. Dar prieš dešimtmetį auditorijas pasiekdavo ilgi, kruopsčiai sumontuoti vaizdo įrašai, tačiau viskas keičiasi. Juos pakeitė trumpi, dažnai vos keliolikos sekundžių vaizdo įrašai, kuriose svarbi kiekviena akimirka. Kaip prie šios evoliucijos prisitaiko turinio kūrėjai ir kokios video komunikacijos tendencijos laukia ateityje, pasakoja laisvai samdomas videografas Vytautas Valaitis, kuriam kasdien tenka dirbti su socialinių tinklų turiniu. Jam dirbant šioje sferoje jau teko pabuvoti ir Dakaro ralyje, ir NATO susitikime Vilniuje, ir prezidento Gitano Nausėdos vizite Vatikane.
„Kurti turinį dar niekada nebuvo taip prieinama ir lengva – todėl jo atsirado tiek daug, kad konkurencija tapo milžiniška. Prie to labai prisidėjo TikTok, kuris konceptualiai pakeitė, kaip mes vartojame video turinį“, – sako Vytautas Valaitis. Pasak pašnekovo, šios platformos agresyvus algoritmas leidžia net naujokui akimirksniu pasiekti didelę auditoriją. Labai panašiai veikia ir „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“ – viskas orientuota į maksimalų žiūrovo dėmesio išlaikymą. „Kad žiūrovas nenuscrollintų, turime vertinti kiekvieną sekundę – video turi kelti dopaminą nuolat. Tai visiška priešingybė anksčiau dominavusiems ilgos formos vaizdo įrašams“, – aiškina kūrėjas.
Pasak Vytauto ši tendencija pasižymi tiek privalumais, tiek ir trūkumais. Trumpi vaizdo įrašai verčia kūrėjus būti itin kūrybiškus, kartais imtis nestandartinių sprendimų, mąstyti efektyviai, bet kartu kelia pavojų turiniui tapti paviršutiniškam.
„Svarbiausia rasti balansą tarp istorijos, kurią nori papasakoti, ir auditorijos, kuriai ją pasakoji. Galima sukurti viral video, bet jis nebūtinai kurs pridėtinę vertę verslui ar organizacijai. Viskas priklauso nuo tikslo“, – pabrėžia pašnekovas.
Vytauto teigimu, viena iš dažniausiai pasitaikančių ir didžiausių klaidų, kurias daro organizacijos, yra aklas bandymas atkartoti internete vyraujančius trendus.
„Dažnai matau, kaip įmonės vietoj originalaus turinio tiesiog kopijuoja kitus. Nors tai gali trumpam suveikti, ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek laimi autentiškumas. Žmonės visada vertins nuoširdumą ir išskirtinę vertę“, – įsitikinęs Vytautas.
Paklaustas apie technologijų įtaką komunikacijos srityje pašnekovas nepameta optimizmo ir sako nebijantis dirbtinio intelekto. Anot turinio kūrėjo, jeigu yra baimė, kad technologijos gali užimti darbo vietą – vadinasi iki šiol nebuvo kurta išskirtinė vertė. Dirbtinis intelektas turi būti pagalbininkas įgyvendinant užduotis, bet kūrybiškumą vis tiek lemia žmogaus idėja ir emocija.
Taip pat, Vytautas pastebi, jog ir jo darbo metodai per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė. Dabar jis nuolat analizuoja statistikas, testuoja, kas veikia ir mokosi iš klaidų.
„Socialinių tinklų algoritmai verčia mus nuolat prisitaikyti. Vieną savaitę veikia humoras, kitą – edukacinis turinys. Todėl reikia būti lankstiems ir gebėti keisti kryptį greitai“.
Videografas sako, jog nebūtinai įdėto darbo ir pastangų kiekis duos rezultatą, kurio tikėjaisi.
„Kartais labiausiai išplintantis turinys sukuriamas su mažiausiai pastangų – spontaniškai, be didelio planavimo. O ilgai ruoštas, vizualiai tobulas projektas gali tiesiog paskęsti sraute“, – pripažįsta Vytautas.
Pasak jo komunikacijos esmė išlieka ta pati – pasiekti, sudominti ir paveikti žmogų. Tačiau būdai, principai ir formos skiriasi.
„Manau, kad po penkerių metų situacija iš esmės nesikeis – trumpi vaizdo įrašai išliks pagrindine komunikacijos priemone, nes jie atitinka šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmą“, – mano Vytautas.
Pašnekovo nuomone, organizacijos, norinčios sustiprinti komunikaciją trumpais vaizdo įrašais, visų pirma turėtų pažinti savo auditoriją ir nebijoti eksperimentuoti.
„Reikia suprasti, kas yra tavo žiūrovas, kokios temos jam įdomios, kokios problemos rūpi. Pažvelkite, kaip komunikuoja kiti – ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iš ten galima pasisemti įkvėpimo, o tada eksperimentuoti ir kurti. Kuo daugiau bandymų, tuo didesnė tikimybė atrasti formulę, kuri veikia.“
Trumpi vaizdo įrašai tapo naująją komunikacijos kalba. Žinoma, jie reikalauja ne tik techninių įgūdžių, tačiau ir gebėjimo aiškiai iškomunikuoti idėją per kelias sekundes. Kaip sako Vytautas Valaitis, „komunikacija kitaip“ šiandien reiškia gebėjimą suderinti kūrybiškumą, greitį ir autentiškumą – tris elementus, be kurių šiuolaikinis turinio pasaulis tiesiog nebeįsivaizduojamas.
