Vaistininko profesijoje komunikacija yra didelė darbo dalis, nes vaistininkas ne tik išduoda vaistus, bet ir išklauso bei pataria. Vieni žmonės ateina su konkrečiais klausimais apie vaistus, ieško patarimo, o kiti ieško žodžio, kuris juos nuramintų. Net trumpas ir nuoširdus pokalbis gali pakeisti žmogaus nuotaiką, kiekviena detalė – nuo tono, kūno kalbos ir šypsenos turi įtakos žmogaus emocinei būsenai. Ar nuoširdus pokalbis gali nuraminti žmogų ir padėti jaustis geriau, kalbame su 35-metus dirbančia vaistininke Irena Garuckiene.

Vaistininko darbas yra daugiau nei receptų išdavimas

Nuoširdus patarimas ir gebėjimas išklausyti padeda klientams nurimti, jaustis suprastiems ir palaikomiems. Vaistininko darbas neapsiriboja tik receptų išdavimu. Tai dažnai primena trumpa psichologo konsultaciją, nes kiekvienas pokalbis apima gebėjimą išklausyti, nuoširdų dėmesį ir pagalbą suprasti situaciją, su kuria klientas susiduria.

„Vaistininkas nėra vien vaistų pardavėjas. Mūsų darbe labai svarbu išklausyti, patarti, suprasti. Žmonės dažnai nepasiekia gydytojų – laiko trūksta, eilės didelės. Tad jie ateina pas mus – ne tik vaistų, bet ir emocinės paramos. Kartais jaučiamės lyg psichologai“, – sako vaistininkė I. Garuckienė.

Pasak jos, visuomet yra didelis noras padėti žmonėms, ypač sunku kuomet būna vaistų trūkumas, žmones ieško klaidžioja po daugelį vaistinių, o pasiūlyti nėra ko.

I. Garuckienė / Asm.archyv.nuotr.

Dirbant su žmonėmis kasdien, vaistininkas tampa ne tik sveikatos patarėju, bet įgyja klientų pasitikėjimą. Vaistininkas ne tik  išklauso ir dalija savo patarimus dėl sveikatos, bet ir kitais kasdienio gyvenimo klausimais, ypač svarbu tiems, kurie lieka vieni su savo rūpesčiais.

Kai išklausymas tampa pagalba

„Dauguma jų sukasi apie sveikatą, bet dažnai išsiplečia – žmonės kalba apie savo gyvenimą, problemas, skausmus. Jie ateina pasiguosti, išsikalbėti. Būtent tie nuoširdūs žmogiški pokalbiai ir palieka didžiausią įspūdį“, – teigia pašnekovė.

Vaistai ne visuomet yra vienintelis sprendimas. „Sveikatos ir laimės sąsaja yra surišta. Tiesiog, jeigu žmogus sveikas, tai jis ir laimingas. O jeigu laimingas, tai ir sveikas.“

Vaistininko profesija – ne kiekvienam

Vaistininko darbas reikalauja ne tik daug profesinių žinių, bet ir gebėti būti dėmesingam ir prisitaikyti prie įvairių žmonių. Tai profesija, kurioje svarbus psichologinis tvirtumas ir atsakomybė.

„Reikia turėti tam tikrų savybių – nuoširdumo, atvirumo, gebėjimo išklausyti. Taip pat – stipraus psichologinio atsparumo, nes sugeri labai daug emocijų. Ir, žinoma, reikia būti pasirengus daug mokytis – žinių šioje srityje niekada nebūna per daug“, – sako Irena.

Pasak jos, žmogus svarstantys apie vaistininko profesiją, turėtų pagalvoti ar jis norėtų daug savęs atiduoti klientui, kadangi tai reikalauja daug stiprybės bendraujant ir išklausant.

Bendravimas su žmonėmis yra didelė šios profesijos dalis, todėl gebėjimas išklausyti ir patarti yra vienas svarbiausių įgūdžių. „Aš į darbą einu kaip į šventę – visada sakau tai juokaudama, bet iš tiesų taip ir jaučiuosi. Nuotaika man visada pakili, niekada nebūna blogos dienos, nes aš džiaugiuosi tuo, ką darau. Atėjusi į vaistinę, nuo pat ryto jaučiu tą pakylėtą nuotaiką – ji prasideda nuo bendravimo su pacientais ir tai man teikia didžiausią džiaugsmą. Tas pakilimas, kuris lydi mane darbo metu, niekada nenuslūgsta“, – pasakoja vaistininkė.

Vaistininko darbas parodo, kad komunikacija tai ne tik informacijos perteikimas, bet gebėjimas užmegzti ryšį, suprasti kitą žmogų ir pasidalinti savo nuoširdžiu patarimu. Tai lyg vaistas, kuriam recepto nereikia.