Sporto žiniasklaidoje informacija sklinda akimirksniu, o kiekvienas sportininko pasisakymas, ar elgesys gali tapti incidentu, konfliktu ar net komunikacine krize. Sporto žurnalistas ir komentatorius Jonas Lekšas, teigia, kad šiuolaikiniame medijų pasaulyje komunikacijos krizės dažniausiai kyla ne dėl pačių įvykių, o dėl to kaip jie yra pateikiami žiniasklaidos.

Pasak žurnalisto, atvejai, kai asmeninis momentas turėjęs likti už eterio yra paviešinamas – visuomenė tą momentą ištraukia iš konteksto, neįsigilinę į bendrą situaciją ir taip formuoja neteisingą viešą nuomonę, kuri gali pažeisti sportininko reputaciją.

„Pavyzdys galėtų būti Roberto Javtoko situacija. Tai, kai pasakyti žodžiai, kurie turėtų būti ne eteryje, yra paviešinami. Tai, man atrodo, maksimaliai, ką tu gali padaryti blogiausio žmogui“, – sako J. Lekšas.

Antraštės – krizės kibirkštis

Šiuolaikinėje sporto informacijos erdvėje didžiausią vaidmenį atlieka ne pats straipsnis ir jo turinys, o skambi antraštė. J. Lekšas teigia, kad skaitytojai dažnai neskiria savo laiko perskaityti visą tekstą, o formuoja nuomonę iš antraštės, pirmųjų straipsnio eilučių. 

„Dabar, kai gyvename tokiais laikais, kur realiai žmonės nelabai skaito, kas yra teksto viduje, o pamato tiktais antraštes. Žurnalistai nemažai turi prisiimti atsakomybių dėl savo darbo, dėl antraščių. Dabar labai viskas remiasi į klickbaitus (angl. clickbaits). Aš esu labai prieš tai, nes tu gali bandyti galvoti, kaip išspausti kuo įdomesnę antraštę, neinterpretuojant dalykų savaip“.

J. Lekšo teigimu, portalų ir žurnalistų noras susilaukti, kuo daugiau paspaudimų ant jų publikuojamo turinio dažnai peržengia profesinės etikos ribas. Kaip pavyzdį, žurnalistas pateikė krepšininko Deriko Hardingo situaciją: „Tai buvo viena žiauriausių traumų sporte gyvai, ir įdėti tai į socialinius tinklus, siekiant gauti „patiktukų” iš kito žmogaus nelaimės, yra pažeidimas”. Tokie straipsniai ne tik kelia komunikacines ir reputacines krizes, bet formuoja netaisyklingą visuomenės nuomonę.

„Sportininkai nėra viešojo kalbėjimo ekspertai ir nėra mokomi, kaip reikia kalbėti. Kartais kalbant daugiau, gali pasisakyti tie dalykai, kurių šiaip nenorėta pasakyti. Pirmiausia turi būti tarpusavio bendradarbiavimas tarp žurnalisto ir kalbinamo žmogaus“.

Kaip išvengti krizių?

Žurnalistas sako, kad geriausias būdas užkirsti kelią komunikacinei krizei yra viso interviu metu bendradarbiauti su sportininku. Žurnalistai suteikia galimybę pasidalinti informacija, o patys sportininkai perduoda tą informaciją.

„Kai tu padarai interviu, visada turi su tuo žmogumi, su kuriuo kalbėjai, dar persikalbėti, nusiųsti jam medžiagą, duoti pasiskaityti, ar viskas yra OK. Turinį kuria sportininkas, o žurnalistas tik perduoda“,  – dalinosi J. Lekšas. 

Pabaigus interviu rengimą, reikia juo pasidalinti su sportininku, o sportininkui sutikus viešinti viską, kas yra parengta, tai yra pagrindinis būdas nepaviešinti kažko, ko pats sportininkas nenorėtų.

Klubinių sportų komunikacija

Didieji krepšinio klubai, tokie kaip Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ turi komunikacijos skyrius, kuriuose dirba žmonės, kurie specializuojasi komunikacijos lauke. Šie žmonės gilinasi į kuriamą ir talpinamą turinį, užkerta kelia tam, kad nebūtų išpublikuojama tai, kas neturėtų ar galėtų būti kontraversiška. Didžiųjų klubų komunikacijos skyrius rūpinasi, kad būtų išvengiama skandalų, komunikacinių krizių, tačiau mažuosiuose klubuose dažniausiai visais komunikaciniais darbais yra apkraunamas vienas žmogus.

„Kalbant apie Lietuvos krepšinio klubus, didžioji dalis mažesnių klubų neturi labai ypatingų komunikacijos skyrių – dažniausiai dirba vienas žmogus”, – teigia žurnalistas.

Sėkmingos krizės valdymo istorijos

Žurnalistas J. Lekšas pateikė keletą realių sėkmingų krizės valdymo situacijų. Nesenai Lietuvoje nugarsėjusi Roberto Javtoko situacija anot žurnalisto yra geras pavyzdys.

„Jis iš karto išplatino savo pranešimą ir atsistatydino nuo visų savo pareigų, nors šioje situacijoje jo kaltės buvo mažiausiai, Javtokas krizę išsprendė labai gerai, ir tai turėtų būti pavyzdys visiems sportininkams“.

Taip pat buvo paminėta, Kauno „Žalgirio” komunikacinė krizė, kurioje jie į rėmėjus priėmė turkišką kliniką bendradarbiaujančią su Rusija. Jau kitą dieną buvo išplatintas jų pranešimas, kad nutraukti visi ryšiai, pripažįstama žmogiška, normali klaida, ir visas procesas neeskalavo toliau.

Patarimas jauniesiems žurnalistams

Remiantis J. Lekšo žodžiais, jauniesiems žurnalistams visada reikia būti maksimaliai objektyviais. Normalu sporte turėti savo mėgstamiausią komandą, palaikyti ją, tačiau pradėjus dirbti šioje terpėje į visus turi būti atsižvelgiama vienodai, visi turi būti vertinami kritiškai.

„Visą laiką prisimeni, kad esi žurnalistas ir turi išlikti visiems lygus,“ – pasakojo žurnalistas ir sporto komentatorius J. Lekšas.

Darbą atliko: Enrika Lukošiūtė

Pašnekovas: Sporto žurnalistas ir komentatorius Jonas Lekšas