„Mus supanti aplinka turi bene didžiausią įtaką žmogaus vidinei būsenai. Kasdienybėje esame paveikiami skirtingų faktorių, kartais net sąmoningai to nepajausdami, kaip tam tikra vieta, spalva, šviesa ar net kvapai formuoja emocinę būklę“, – teigia interjero dizainerė Vakarė Klimaitė.

Ši mintis apibūdina šiuolaikinio interjero dizaino esmę: aplinka, kurioje gyvename ar dirbame, ne tik atspindi mūsų skonį, bet ir veikia emocijas, produktyvumą bei bendravimą. Tad kaip perteikti šias idėjas klientui ar komandai, kai žodžiai dažnai nepakankami?

Erdvė, kuri kalba be žodžių

Pasak Vakarės, interjeras – tai ne tik estetika, bet ir pojūčių sistema, gebanti išreikšti žmogaus asmenybę: „Kiekvieną interjero kūrimą pradedu nuo išgryninimo, kokia atmosfera turi būti juntama erdvėje ir kokią emociją ji turi sukelti kiekvienam į ją įžengus“, – sako dizainerė.

Vienas stipriausių jos kūrybos įrankių – apšvietimas, kuris vizualiai diktuoja skirtingas nuotaikas ir erdvės charakterį, bei medžiagos, kurios atlieka svarbų vaidmenį pojūčiams – šiluma, jaukumas, natūralumas, ar priešingai – brutalumas bei statika. „Svarbu, kad klientas pamatytų ne tik kaip atrodys, bet ir kaip jausis būsima erdvė“,- pabrėžia Vakarė.

Komunikacija – kūrybos ašis

Interjero kūrimo procese, anot dizainerės, svarbiausias elementas yra dialogas su klientu: „Svarbiausia yra komunikacija ir kūrėjo gebėjimas išgirsti, suprasti ir pajausti kliento norą bei viziją, siekiant juos atliepti, bet tuo pačiu, kaip specialistui, rasti optimalų sprendimą erdvės išpildymui“.

 „Gyvenamosios vietos interjero kūrimas tampa gana intymus procesas, kadangi tai vieta, kuri turi būti kiekvieno asmens saugumo, ramybės bei poilsio zona, todėl svarbu išklausyti poreikį, vizijas, ir projektą paversti apie asmenį, nesiremiant vien į estetinį vaizdą“,- teigia ji.

Norėdama geriau suprasti kliento poreikius, Vakarė pirmiausia pateikia klausimyną, kuris tampa gairėmis viso projekto metu. Kiekviename etape vyksta atvira diskusija, kad vizija taptų aiški ir apčiuopiama.

„Kartais klientas pats tiksliai nežino, ko nori. Mano užduotis – padėti jam tai atrasti per kalbėjimą, klausimus ir vizualizacijas“.

Kai bendravimas tampa kūryba

Intrerjero dizainas, anot pašnekovės, – kolektyvinė kūryba. Kiekvienas projektas apima daugybę žmonių: užsakovus, architektus, meistrus, baldininkus, tiekėjus bei produktų vadybininkus.

„Sklandus komandinis darbas yra neišvengiamas norint gero galutinio rezultato. Kiekvienas specialistas savo srityje gali padaryti labai teigiamą įtaką projekto vystymui, o bendradarbiavimas ir komunikacija siekiant rasti optimaliausius sprendimus, sustiprina projekto tiek techninę, tiek vizualinę charakteristiką ir užtikrina ilgaamžiškumą bei ergonomiką“,- teigia Vakarė.

Vizualizacijos – vienas svarbiausių jos kūrybos įrankių. „Jos padeda suprasti ne tik estetinę viziją, bet ir pajausti erdvės tūrį bei proporcijas. Tuomet lengviau tampa išgryninti galutinį poreikį, išreikšti mintis bei ištobulinti pirmines idėjas.“,- dalijasi dizainerė.

Erdvė, keičianti žmogų

Vakarė įsitikinusi, kad erdvė gali paveikti mūsų nuotaiką, elgesį ir net santyktį su aplinka: „Mus supanti aplinka turi bene didžiausią įtaką žmogaus vidinei būsenai. Vieniems jaukumas – tai sterili, tyli, neutralių tonų bei švarių formų erdvė, kitiems – tai gali formuoti neigiamą emociją, jei jaukumo samprata yra apie detales, dekorą bei ryškesnes spalvas“,- sako dizainerė.

Jos manymu, dizainas nėra tik gražus vaizdas – tai filosofija, paremta tikslingu vartojimu, funkcionalumu ir emociniu ryšiu su erdve. „Mane labiausiai įkvepia ne tendencijos, o ideologijos, kurios išlieka aktualios iki dabar.

1919 – 1933 veikusios mokyklos Bauhaus filosofija – ją ir jos interjero požymius galime įžvelgti ir šių dienų kontekste ne tik interjero, bet ir grafikos ar mados dizaino kryptyse.

Pastebiu, jog labai sparčiai grįžtame prie funkcionalumo, tvarkos bei tikslingo vartojimo, apie ką ir yra Bauhaus idėja. Sąmoningas daiktų, baldų ir medžiagų pasirinkimas, sprendimai kurie yra pagrįsti ir turintys aiškų tikslą, prioritetas teikiamas funkcionalumui bei tvarumui – kasdienybėje, kai turime prieigą prie tokio kiekio informacijos, produktų bei pasirinkimų, šie kriterijai tampa nepamainomu sprendimu norint sumažinti vizualinį triukšmą“.

Interjeras kaip emocinė kalba

Vakarės požiūriu, kiekviena erdvė kalba sava kalba – per spalvas, šviesą, medžiagas ir detales. Ji pabrėžia, kad kai šie elementai dera tarpusavyje, erdvė ima atspindėti žmogų ir jo būseną. Jos darbai atskleidžia, kad interjeras gali kalbėti be žodžių – per apgalvotus sprendimus, detales ir pojūčius, kurie kuria ryšį tarp žmogaus ir erdvės.

„Dizainas, kuris įgyvendinamas kaip filosofija, visuomet turės didesnę reikšmę ir liks aktualus ilgiau nei tendencija“, – dalijasi kūrėja.