Ar darbuotojas gali pasakyti vadovui, kad jis klysta? O ar darbuotojas išdrįsta išreikšti kritiką savo vadovui? Kokie veiksniai lemia tai, kad darbuotojai bijo būti nesuprasti ar išsakyti savo nuomonę? Komunikacija – tai lyg nematoma grandinė, kuri jungia vadovą ir visą jo komandą. Nors atviras bendravimas dažnai įvardijamas kaip kokybiško kolektyvo pagrindas, jo kūrimas prasideda nuo labai paprastų kasdieninių situacijų.
Santykis su vadovu yra svarbus kiekvienam darbuotojui. Darbo aplinką kuria daug skirtingų veiksnių: kolegos, užduotys, darbo sąlygos bei motyvacinės priemonės. Didelę reikšmę turi ir tai, kaip įmonėje yra sprendžiami nesutarimai, kokia atmosfera vyrauja ir kiek darbuotojas gali pasitikėti savo vadovu. Vadovo pasakytas žodis gali paskatinti darbuotoją drąsiau jaustis darbo aplinkoje, išsakyti savo nuomonę ir siekti rezultatų arba, priešingai, sukelti įtampą, baimę ir nepasitikėjimą. Ar geram vadovui užtenka mokėti paskirstyti užduotis ir pasiekti norimų rezultatų? O gal jam reikia mokėti tiesiog išklausyti savo darbuotojus?
Kaip teigia Kauno Akropolyje įsikūrusios ,,L’Occitane’’ parduotuvės vadovė Raneta Briaukaitė, vadovas dažnai galvoja, kad jis žino geriausiai, tačiau jis privalo ne tik gebėti išsakyti savo lūkesčius, bet ir mokėti išklausyti kolektyvo nuomonę.
Svarbūs ne tik žodžiai: kaip vadovo bendravimas kuria darbo aplinką
Pasak Ranetos Briaukaitės, komunikacija yra vienas svarbiausių sėkmingos komandos veiksnių. Dirbti komandoje yra daug paprasčiau, kai darbuotojai aiškiai supranta savo užduotis, tikslus ir atsakomybes. Atvira komunikacija kuria pasitikėjimą ir saugią aplinką, kurioje žmonės nebijo klausti, pripažinti klydę ir išsakyti savo nuomonę. Vis dėlto geras santykis neatsiranda vien paskelbus, kad į vadovą galima kreiptis visada ir jo durys yra atviros. Jį kuria vadovo reakcijos į darbuotojų pasisakymus ir nuoseklus jo elgesys.
,,Kai vadovas bendrauja pagarbiai, įvertina darbuotojų pastangas ir suteikia grįžtamąjį ryšį, darbuotojas jaučiasi daug labiau vertinamas. Nuolatinė kritika, įtampos kėlimas ir tiesioginis darbuotojo nuomonės ignoravimas mažina jo motyvaciją. Svarbu yra ir tai, kaip vadovas pateikia informaciją, koks jo balso tonas, kokia nuotaika skleidžiama ir kokį požiūrį jis perteikia. Darbuotojui yra svarbu ne tik atlygis, kurį jis gauna, tačiau ir tai, kaip jis emociškai jaučiasi darbo aplinkoje’’, – pasakoja pašnekovė.
Tokį požiūrį apie vadovo komunikaciją papildo ir moksliniai tyrimai. Šią temą analizavo Evita Huai-ching Liu, Cassandra R. Chambers bei Celia Moore (2023), jos apžvelgė 260 įvairių mokslinių straipsnių, kuriuose kaip tyrimų duomenys naudojami lyderiaujančių asmenų balso pranešimai, vaizdo įrašai ir tekstai. Jos parodė, kad vadovo komunikacija svarbu vertinti ne tik pagal perduodamą informaciją, bet ir kalbėjimo stilių, siunčiamus signalus, emociją ir poveikį aplinkai. Darbuotojams svarbu yra ne tik vadovo žodžiai, bet ir kaip jie pasakomi.
Grįžtamasis ryšys svarbus ne tik darbuotojui
Dar viena svarbi vadovo komunikacijos dalis – grįžtamasis ryšys. Ir tai nebūtinai turi būti siejama su vadovo vertinimu, pastabomis ar nurodymais darbuotojui. Svarbu, kad ir pats darbuotojas galėtų išsakyti savo nuomonę, o jo pastebėjimai būtų išgirsti.
,,Visada stengiuosi išklausyti argumentus ir suprasti, kodėl jis mano būtent taip. Nuomonių išsiskyrimas nereiškia konflikto, tai gali būti puiki galimybė atrasti gerą ir galbūt net naują požiūrį į tam tikrą situaciją. Net jei galutinį sprendimą dažniausiai turiu priimti aš, visada tariuosi su savo komandos nariais, nesvarbu, ar jis čia dirba metų metus, ar tai jo pirmoji darbo savaitė. Turiu sukurti darbuotojams vienodas sąlygas ir jie privalo žinoti, kad aš juos išklausau, nebūtinai pakeičiu savo nuomonę, bet esu linkusi diskutuoti ir suprasti skirtingą požiūrį’’, – aiškina pašnekovė.
Praktikoje vadovai dažnai rengia komandos susitikimus arba individualius pokalbius su darbuotojais, jog suprastų jų savijautą, aptartų rezultatus bei siūlymus. Tokia praktika padeda išklausyti darbuotoją ir atsižvelgti į jo nuomonę.
Nuotrauka sukurta naudojant dirbtinį intelektą (ChatGPT)
Labai svarbu, kaip vadovas reaguoja į išsakytus prieštaravimus, siūlymus. Jei vadovas prašo pasakyti savo nuomonę, jis turėtų tikėtis, jog gali išgirsti priešingą nuomonę ir būti pasiruošęs į tai reaguoti atitinkamai.
Pasitikėjimas prasideda nuo kasdienybės
,,Labai svarbu pradėti nuo pat pradžių, kai tik pas tave ateina dirbti naujas žmogus, tu jam turi aiškiai nurodyti, kokios yra tavo ribos. Darbuotojas negali bijoti savo vadovo, nes dirbdamas tokioje aplinkoje, jis neatskleis savo gebėjimų. Tačiau vadovo pareiga yra palaikyti tvarką ir neleisti per daug atsipalaiduoti darbuotojams.’’ – pasakoja Raneta Briaukaitė.
Kiekvienas vadovas gali išklausyti savo darbuotoją, aiškiai išdėstyti savo požiūrį ir konstruktyviai reaguoti į kritiką. Labai svarbu parodyti, kad į darbuotojų pasiūlymus yra atsižvelgiama ir komunikacija gali sukurti naudingų idėjų.
Vadovo komunikacija negali išspręsti visų įmonės problemų, tačiau gali padėti sukurti sąlygas, kuriomis jas bus spręsti lengviau. Gebėjimas išklausyti kitą ir leisti jam išsakyti savo įžvalgas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris suteikia motyvacijos darbuotojui siekti asmeninių tikslų. Darbuotojams svarbu žinoti, kad jie yra reikalingi bei svarbūs.
Šaltiniai: Liu, E. H., Chambers, C. R. & Moore, C. (2023). Fifty years of research on leader communication: What we know and where we are going. The Leadership Quarterly, 34(6), Article 101734. Prieiga per internetą: https://spiral.imperial.ac.uk/entities/publication/9f9e62ba-3038-4aa2-b204-6bcb98ff9752
Kontaktai:
Raneta Briaukaitė
Kauno ,,Akropolio” ,,L’Occitane” salono vadovė
Tel. nr.: +37061839441
,,ChatGPT” buvo naudojamas nuotraukoms sugeneruoti, stilistinėms bei gramatinėms klaidoms taisyti.
