„Nors man atrodė, kad aš tikrai klausau, kai dabar pagalvoju, tai nieko aš ten negirdėjau“ – prisimena psichologiją studijuojantis Tomas Zgirskas.
Kasdieniame gyvenime susiduriame su situacijomis, kai labiau už viską norime padėti sau artimam žmogui, kuris išgyvena sunkius momentus, bet noras padėti ir iš tikrųjų jį išgirsti – du skirtingi dalykai. Nors pokalbiui teorinėmis žiniomis pasiruošti galima, realiame gyvenime užklumpa nerimas, nežinomybė ir atsakomybė už ryšy kurį kuriame. Todėl tokioje situacijoje paaiškėja, kad sunkiausia ne parinkti tinkamus žodžius, o iš tiesų išgirsti savo pašnekovą.
Kai teorijos nebeužtenka
Nuo ankstyvos paauglystės T. Zgirskas jautė norą padėti kitiems. Jį domino žmonių elgesys, jų motyvai, kurie skatina vienaip ar kitaip reaguoti į situaciją. Vis dėlto psichologijos studijos parodė, kad vien teoriškai suprasti žmogų nėra lygų gebėti į jį tinkamai reaguoti pokalbio metu.
Šis suvokimas pašnekovui atėjo per pirmąją praktinę konsultavimo užduotį, kurią turėjo atlikti universitete. Nors studentas jai nuoširdžiai ruošėsi, pokalbio metu jį užvaldė nerimas ir nuolatinis galvojimas, kokį klausimą užduoti toliau.
„Kai pirmą kartą atsisėdau į konsultanto kėdę, visos žinios tiesiog išnyko“, – pasakoja Tomas Zgirskas.
Jis suvokė, kad nuolatos galvodamas apie savo tolimesnius klausimus, negeba išgirsti savo kliento ir negali viso dėmesio skirti jam. Ši psichologijos studento patirtis rodo, kad kartais net puikiai žinodami teoriją per daug galvojame, ką pasakysime vėliau, todėl negirdime ką mums sako kitas žmogus.
Kodėl skubame patarti?
Pasak T. Zgirsko, kasdieniniuose pokalbiuose dažnai tikimės, kad aplinkiniai žmonės mus supras net tada, kai aiškiai neišsakome savo minčių. Vieni tikisi, kad jį supras iš pusės žodžio, o kiti pernelyg interpretuoja išgirstą informaciją ir tokiu būdų kyla nesusipratimai ir konfliktai.
Studentas taip pat atkreipia dėmesį į neverbalinę komunikaciją. Žmonių tarpusavio bendravimas vyksta ne tik žodžiais, bet ir gestais, mimikomis, tyla ar elgesiu. Todėl norint suprasti savo pašnekovą svarbu atsižvelgti ne vien į informaciją, kurią pasako, bet ir į tai, kaip tai sakoma, bendraujama.
Dar viena dažna klaida, kurią pastebi pašnekovas yra tai, kad mes visuomet norime išspręsti kito žmogaus problemas. Kai artimas žmogus dalijasi išgyvenimais ir sunkumais, natūraliai norisi jam padėti ir siūlyti sprendimą, tačiau kartais jam reikia visai ne to.
„Nors tylos tokioje vietoje dažnai bijoma, tai duoda laiko žmogui nusiraminti, apgalvoti, ką pasakė“, – teigia T. Zgirskas.
Kartais svarbiau išgirsti, nei atsakyti
Praktinė konsultavimo užduotis universitete, puikus pavyzdys, kuris atskleidžia, kaip svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir mokėti išlaikyti savo dėmesį pašnekovui / klientui. T. Zgirsko patirtis rodo, kad net išmokus visas teorijas ir pasiruošus pokalbiui būtina gebėti reaguoti ir išgirsti, tai ką žmogus tau sako.
Šią patirtį papildo Bletscher ir Lee (2021) tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjamas aktyviojo empatiško klausymosi mokymas universiteto komunikacijos kurse. Jų tyrimas rodo, kad lavinant šiuos gebėjimus galima pagerinti studentų klausymo įgūdžius. Šis tyrimas leidžia teigti, kad kokybiškas klausymas nėra vien įgimta savybė, bet ir išlavinamas įgūdis.
T. Zgirskas pabrėžia, kad tarpusavio santykio kūrime ir bendravime svarbu ne tik užduoti klausimus, bet ir gebėti atpažinti žmogaus emocijas, duoti jam laiko, kai jo reikia. Tokiomis akimirkos tyla gali būti ne nejauki pauzė, o galimybė žmogui atpažinti savo jausmus. Todėl svarbu suprasti ko žmogui reikia konkrečioje situacijoje, o ne iškart ieškoti sprendimo būdo. Aktyvus klausymas prasideda nuo buvimo su pašnekovu pokalbyje, o ne vien galvojimu, ką jam atsakyti ar paklausti.
Kartais svarbiausia ne sprendimas, o buvimas šalia
Psichologijos studijos Vytauto Didžioje universitete (VDU) orientuotos į žmogaus psichikos, elgesio ir tarpasmeninių santykių supratimą. Tačiau T. Zgirsko patirtis rodo, kad vien teorinių žinių nepakanka, jeigu nepavyksta užmegzti ryšio su kitu žmogumi.
„Daug svarbiau ne protingi atsakymai ar problemos išsprendimas, o elementarus pabuvimas su žmogumi, ryšys su juo“, – sako jis.
Jo mintis svarbi ne tik būsimiems psichologams, bet ir kiekvienam, kuris nori kurti nuoširdų ryšy su kitu žmogumi. Išklausyti nereiškia visada žinoti ką atsakyti, ar gebėti išspręsti problemas. Kartais užtenka užduoti klausimą, leisti kalbėti savo tempu ir parodyti, kad jis ne vienas.
Šaltiniai: Bletscher, C. G., & Lee, S. (2021). The impact of active empathetic listening on an introductory communication course. College Teaching, 69(3), 161–168. Internetinė prieiga: https://www-tandfonline-com.ezproxy.vdu.lt:2443/doi/full/10.1080/87567555.2020.1841079#d1e156 .
„ChatGPT“ buvo naudojamas generuoti pagrindinę nuotrauką, stilistinėms klaidoms taisyti ir kai kurių skyrių antraštėms suformuluoti.
