Internete vis dažniau susiduriame su dirbtinio intelekto (DI) sukurtu turiniu – nuo reklaminių vizualų ir vaizdo įrašų iki tekstų, kuriuos kartais sunku atskirti nuo parašytų žmogaus. Dar prieš kelerius metus tokios technologijų galimybės daugeliui atrodė sunkiai įsivaizduojamos, o šiandien jos tampa komunikacijos specialistų kasdienybės dalimi. Tačiau ar galimybė kurti greičiau reiškia, kad komunikuojame geriau? O gal technologijų teikiamas patogumas pamažu užgožia originalumą ir tikrumą?
Apie tai, kaip DI keičia organizacijų komunikaciją, kokias galimybes atveria ir kokius iššūkius kelia, kalbamės su reklamos agentūros „Ranonis“ specialistu Matu Lauciumi. Jau dvejus metus šioje įmonėje dirbantis M. Laucius kuria reklamines strategijas, analizuoja vartotojų poreikius ir ieško kūrybinių sprendimų, kurie padėtų verslams pasiekti naujas rinkas.
(M. Lauciaus nuotr.)
Kai gražaus vaizdo nebepakanka
DI vis labiau tampa neatsiejama socialinių tinklų komunikacijos specialistų kasdienybės dalimi. Keičiasi ne tik turinio kūrimas, bet ir būdai, kuriais organizacijos siekia būti pastebėtos. Šiandien profesionaliai atrodantį vizualą galima sukurti vos per kelias minutes, tačiau, pasak M. Lauciaus, tai dar negarantuoja, kad žinutė pasieks ir sudomins tikslinę auditoriją.
„Dabar visi turi galimybę sukurti gerą reklaminį vizualą, bet tai dar nieko nereiškia. Mano manymu, svarbiausia išlieka idėja ir skonis“, – teigia pašnekovas.
Specialistas pastebi, kad socialiniai tinklai vis labiau perpildyti turiniu, todėl organizacijoms tampa svarbu ne tik patraukti dėmesį, bet ir suprasti savo auditorijos poreikius. Anot jo, skubotai priimti komunikacijos sprendimai gali sulaukti kritikos, o vien vizualiai patrauklaus turinio pradeda nepakakti norint išsiskirti iš kitų.
Taigi tikruoju komunikacijos pranašumu tampa ne gebėjimas sukurti kuo daugiau turinio, o orginali idėja ir tinkamai perteikta žinutė tikslinei auditorijai.
Technologija kuria vaizdą, žmogus – ryšį
DI gali būti reikšmingas ne tik turinio kūrimo spartai, bet ir ieškant naujų būdų, kaip pasiekti skirtingas auditorijas. Vis dėlto, kaip rodo M. Lauciaus patirtis, sėkmingos komunikacijos pagrindas išlieka žmogaus gebėjimas suprasti bei atskirti, kam ir kokią žinutę nori ištransliuoti.
Viename „Ranonis“ projektų buvo siekiama sudominti vyrų auditoriją prekės ženklu, padedančiu atsisakyti žalingų įpročių. M. Laucius pasiūlė pasitelkti animacinio filmuko formatą, o DI padėjo išanalizuoti auditorijos problemas, parengti scenarijų ir sukurti patį filmuką.
„DI padėjo surasti pagrindinius skausmo taškus ir parašyti skriptą (scenarijų – aut. past.), kuris būtų kabinantis ir suprantamas vyrams. Kur labiausiai prisidėjo dirbtinis intelektas, tai sukuriant kokybišką ir gerą animacinio filmuko video“, – dalinasi specialistas.
Kitame, Jungtinių Amerikos valstijų rinkai skirtame projekte, agentūros komanda susidūrė su filmuotos medžiagos trūkumu. Siekiant pristatyti produktą vyresniems nei 60 metų vartotojams, pasitelkus DI buvo sukurta daugiau nei šimtas vaizdo įrašų, kuriuose produktas vaizduotas skirtingose aplinkose.
„Viską generavome labai kruopščiai, kad produktas išliktų nepakeistas ir būtų perteiktas tikroviškai“, – pasakoja M. Laucius.
Šie pavyzdžiai išryškina dar vieną reikšmingą komunikacijos aspektą – technologija gali padėti sukurti trūkstamą vaizdinę medžiagą, tačiau tikslingas ir neklaidinantis produkto pristatymas lieka kūrėjų atsakomybei.
Pasitikėjimo nesugeneruosi
Vis dėlto DI naudojimas turi ir kitą pusę – reputacijos riziką. Pasak M. Lauciaus, vartotojai ne visada geba atskirti DI sukurtą turinį nuo tikro, tačiau nekokybiškai sugeneruota reklama dažnai sulaukia kritikos.
„Žmonės dirbtinį intelektą vis dar sieja su tingėjimu arba pigiai atliktu darbu. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad įmonė neskiria pakankamai dėmesio net savo produktams ar paslaugoms“, – pastebi specialistas.
Reputacijos riziką vertina ir patys klientai. M. Lauciaus teigimu, „Ranonis“ komanda DI naudojimo ribas aptaria su klientais iš anksto, ypatingai jeigu jų veikla susijusi su kūryba ar ilgai puoselėtu prekės ženklo įvaizdžiu.
„Kartais įmonės, ilgą laiką kūrusios savo viziją ir misiją, nenori to prarasti vien dėl kelių greitesnių pardavimų – tai joms gali kainuoti reputaciją“, – teigia M. Laucius.
Taigi, nors ir technologijos gali būti gera pagalba kuriant daug turinio, pasitikėjimas lieka svarbia vertybe, kurios nesugeneruosi mygtuko paspaudimu.
Ateityje svarbiausias išliks žmogus
M. Laucius neabejoja, kad DI ir toliau keis komunikacijos specialistų kasdienybę, tačiau pastebi, kad technologijoms tobulėjant žmonės vis labiau vertina tikras istorijas, žmogiškumą bei orginalumą.
„Mes norime tikrumo, norime originalumo“, – pabrėžia pašnekovas.
Tad ateities komunikacijoje svarbu mokėti ne tik naudotis naujomis technologijomis, bet ir neprarasti kūrybinio savitumo. DI turėtų išlikti įrankiu, kuris padeda įgyvendinti idėjas, o ne perimti žmogaus vaidmenį kūrybiniame procese. Juk prasminga komunikacija prasideda ne nuo technologinių gebėjimų, o nuo žmogaus, kuris turi ką pasakyti.
DI įrankis „ChatGPT“ buvo naudojamas pašnekovo atsakymų gramatikos redagavimui ir vertimui. Įrankis taip pat naudotas minčių pasikartojimo redagavimui.
