Šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo praktikoje žaidimas vis dažniau pripažįstamas ne tik kaip pramoga, bet ir kaip esminis ugdymo bei komunikacijos įrankis. Kauno lopšelių–darželių pedagogės dalijasi patirtimis, kaip per žaidimą vaikai išmoksta išreikšti save, bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.

Apie tai, kaip žaidimai tampa kasdieniu komunikacijos būdu, kalba Kauno lopšelio–darželio „Smalsutis“ vyresnioji ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ingrida Kolaitienė, taip pat ir Kauno lopšelio–darželio „Šilelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Bakšytė.

Žaidimas padeda išreikšti save

Pasak pedagogių, žaidimas vaikams yra natūrali ir efektyvi saviraiškos forma, kartais net padedanti išspręsti tarpusavio konfliktus.
„Pasiskirstymas vaidmenimis teatro ar vaidmenų žaidimuose padeda vaikams draugiškai susitarti, pamiršti konfliktus ir vėl tapti draugais,“ – teigia I. Kolaitienė.

Tuo tarpu I. Bakšytė pasakoja apie vieną iš savo darbo patirčių:
„Mano grupėje buvo mergaitė, kuri buvo labai uždara ir nebendravo su kitais vaikais ar mokytojomis. Pasiūliau paprastą žaidimą su kamuoliu, kuris ją sudomino. Jo metu mergaitė tapo drąsesnė, pradėjo bendrauti ir išreikšti save.“

Abi pedagogės sutaria, kad būtent per žaidimą galima pasiekti net ir tyliausius vaikus: žaidimas padeda jiems pasitikėti savimi ir atrasti savo vietą grupėje tarp kitų vaikų.

Žaidimas ugdo socialinius ir emocinius gebėjimus

Žaidimų metu vaikai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis, derėtis, dalintis bei spręsti problemas.

„Žaidimų metu ugdomi svarbiausi socialiniai ir emociniai gebėjimai: empatija, bendradarbiavimas, gebėjimas susitarti ir užmegzti ryšius,“ sako I. Kolaitienė. Pedagogė priduria, kad žaidimai yra puiki emocinio intelekto pamoka, kurios metu vaikai mokosi derybų meno bei kompromisų ieškojimo.

Žaidimai – tiltas tarp skirtingų vaikų

Pedagogės pastebi, kad žaidimas padeda užmegzti ryšį tarp uždaresnių ir aktyvesnių vaikų.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikai iš viso tik žaidimų metu mokosi bendrauti ir komunikuoti tarpusavyje, lavina įvairius įgūdžius, kurių prireiks ateityje,“ aiškina I. Kolaitienė.
Jos kolegė Inga pritaria: „Kartais drąsesni vaikai užgožia kitus, tačiau laikui bėgant žaidimo metu jėgos susilygina, o bendravimas tarpusavyje tampa natūralus.“

Kai žaidimas virsta konfliktu

Mokytojų teigimu, žaidimas gali būti ir konflikto šaltinis, tačiau tai yra puiki proga mokytis.
„Dažniausiai konfliktai kyla dėl to, kad vaikai dar nemoka dalintis. Tokiu atveju mokomės palaukti, susitarti ir išklausyti vieni kitus,“ pasakoja I. Kolaitienė. Mokytojos Ingos teigimu, tokiose situacijose mokytojo vaidmuo yra padėti jiems atrasti bendradarbiavimo kelią.

Ko suaugusieji galėtų pasimokyti iš vaikų?

Abiejų pedagogių įsitikinimu, suaugusieji taip pat gali daug ko pasimokyti iš vaikų. Pasak mokytojos Ingos, žaidimų metu vaikai bendrauja itin natūraliai, o suaugę žmonės, taip nebemoka, jie per daug susikaustę, per daug permąsto kiekvieną žodį ar judesį. Vaikai į viską žiūri daug lengviau.
„Maži vaikai dar nemoka apsimetinėti , jie, kitaip nei dalis suaugusių žmonių, vis dar yra nuoširdūs ir atviri,“ priduria pedagogė Ingrida.

„Komunikacija kitaip“ darželio kasdienybėje

Abi mokytojos pabrėžia, kad žaidimas yra vienas svarbiausių būdų pasiekti vaikus.
„Komunikacija yra mūsų darbo pagrindas. Kiekvieną dieną ieškome būdų, kaip pasiekti vaikus, o žaidimų metu tai pavyksta geriausiai,“ dalijasi I. Kolaitienė. „Vaikai kiekvieną dieną komunikuoja ne tik tarpusavyje, bet ir su mokytojomis bei savo tėvais. Būtent žaidimai yra labiausiai pasiteisinęs būdas užmegzti ryšį ir kurti pasitikėjimą,“ priduria I. Bakšytė.

Pedagogių patirtys rodo, kad žaidimas yra pagrindinė vaikų komunikacijos erdvė, kurioje jie mokosi pažinti save ir kitus. Per žaidimą vaikai ne tik kalba, bet ir kuria: ryšius, emocijas, bendrystę.

„Komunikacija kitaip“ ikimokykliniame ugdyme – tai gebėjimas kalbėtis ne vien žodžiais, bet ir veiksmais, žvilgsniu, emocijomis bei kūryba. Kaip rodo Kauno pedagogių patirtis, žaidimas tampa universalia kalba, kurią supranta kiekvienas vaikas.