Šiuolaikinės aukštosios mokyklos susiduria su esminiu iššūkiu – sukurti efektyvią ir įtraukiančią komunikacijos sistemą, kuri atlieptų kintančius studentų gerovės poreikius. Studentų psichologinė gerovė, kurianti sąlygas akademiniam pažangumui, išlieka pagrindiniu kriterijumi. Tradicinis komunikacijoje procese taikomas informacijos siuntėjo ir gavėjo modelis universitetuose veikia kaip paviršutinis informacijos šaltinis. Reaguodami į pokyčius komunikacijos srityje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), paskelbęs 2025-uosius „Studentų gerovės metais“, pristatė naują komunikacijos modelį – tarpusavio komunikaciją (angl. peer-to-peer communication), įgyvendinamą vystant mentorystės programą „Studentai – studentams“.
Studentų tarpusavio komunikacija stiprina bendruomeniškumą
Tarpusavio komunikacijos modelis (angl. peer-to-peer) praplečia institucinės, formalios komunikacijos principą. Neformaliosios komunikacijos teorijos akcentuoja, kad horizontalus ryšys formuoja vadinamąją „saugią erdvę“ (angl. safe space), kurioje dalyviai jaučiasi emociškai saugūs dalintis jautria informacija. Toks metodas kuria atvirą komunikaciją, išvengiant baimės būti formaliai vertinamiems ar stigmatizuojamiems. VDU kontekste, lygiavertė komunikacija formuoja bendruomenišką ir autentišką erdvę studentams.
Pasak VDU studentų gerovės koordinatorės Gretos Šmaižytės, studentų tarpusavio komunikacija, sprendžiant įvairias su jų gerove susijusias problemas, sukūrė tvirtus pamatus iniciatyvos augimui.
„Tokio tipo mentorystės principas leidžia studentams kreiptis pagalbos ir pasikalbėti apie problemas su bendraamžiu. Kartais toks bendravimas yra daug atviresnis ir atnešantis daugiau naudos.“
Abipusė komunikacija reikalauja profesionalių bendravimo įgūdžių, atitinkančių akademinės bendruomenės principus. Mentoriai, bendraujantys su studentais, privalo išugdyti šias kompetencijas: pagarbą, gebėjimas išklausyti kitą, empatiją, Žinoti VDU ir partnerių siūlomas galimybes. G. Šmaižytė atkreipia dėmesį, kad tarpusavio komunikacijos sėkmė priklauso nuo mentorių kompetencijų: „Mūsų mentoriai, kurie dalyvauja „Studentai – studentams“ mentorystės programoje, yra apmokyti Psichologijos klinikos specialistų, tad taip pat supranta, kuomet reiktų studentą palydėti gauti pagalbos kitur.“ Mentorių bendravimo įgūdžiai tiesiogiai kuria pridėtinę vertę programos tęstinumui.
„Peer-to-peer“ komunikacijos nauda studentams
Peer-to-peer (liet. „studentai – studentams“) yra tarpusavio komunikacijai skirtas pagalbos modelis, padedantis kurti lygiavertį bendravimą tarp studentų. Tarpusavio ryšį studentų tarpe praplečia ir stiprina bendra ar panaši studijų ir gyvenimo patirtis. Ja dalindamiesi, studentai gali veiksmingai padėti vieni kitiems, kurti abipusį pasitikėjimą. „Peer-to-peer“ pagalbos forma nėra tapatinama su formalia psichologine konsultacija. Mentoriai yra tarpininkai, galintys nukreipti studentus profesionalioms konsultacijoms VDU Psichologijos klinikoje ar kitose įstaigose.
Apie individualizuoto ryšio naudą liudija programos mentorės Geistės Birškutės patirtis:
„Ne visi studentai nori spręsti savo sunkumus žmonių grupėje, kiti linkę nutylėti ir pasilaikyti sau. Tačiau, kai esi poroje, tai jau yra kokybiškas laikas. Tokiu būdu išlaikomas dėmesingumas detalėms, atliepiami studento pamąstymai ir troškimai, gali užsimegzti didesnis abipusis pasitikėjimas”
Dvišalė komunikacija leidžia sukurti saugią erdvę, kurioje asmuo jaučiasi išgirstas, matomas ir gali laisvai dalintis akademiniais ar emociniais sunkumais.
Studentų gerovės iniciatyvos misija ir vizija naujiems akademiniams metams universitete
Programa „Studentų gerovė“ veikia kaip kompleksinis universitetinės bendruomenės palaikymo branduolys, padedantis stiprinti studentų saugumo jausmą ir užtikrinti, kad kiekvienas rastų reikiamą pagalbą laiku. Ji jungia universitete veikiančius pagalbos centrus – Karjeros centrą, Psichologijos kliniką ir Teisės kliniką – taip sukurdama paramos tinklą. Ši sistema veikia kaip informacinis tiltas ir bendruomenės kultūros dalis: studentai skatinami nebijoti kalbėti apie sunkumus, ieškoti sprendimų, kuria pasitikėjimą pagalbą teikiančiais žmonėmis.
Studentų gerovės centro koordinatorė Greta pabrėžia, kad šis komunikacijos modelis bus plėtojamas 2026 metais, siekiant plėsti studentų gerovės programos veiklos sritis: „Mūsų tikslas šiemet yra pastatyti dar tvirtesnius pamatus Studentų gerovės iniciatyvoms. Norime, kad didesnė studentų dalis ne tik naudotųsi mūsų teikiamomis galimybėmis, tačiau ir patys pasirinktų tapti mentoriumi bei padėtų šalia esančiam studentui, kuriam reikia mūsų centro pagalbos. Sieksime išplėsti į Studentų gerovę orientuotas veiklas, kad sudomintume daugiau studentų”. VDU patirtis rodo, kad sėkminga komunikacija šiuolaikiniame universitete yra dvišalė, apjungianti neformalų, empatišką studentų ryšį su profesionaliu, strateginiu institucijos palaikymu. Taip kuriama akademiškai pažangi bei globali studentų gerovės kultūra universitete.
Studentų gerovės programa remia ir stiprina studentų psichologinę gerovę
2025 metais tarptautinėje apžvalgoje, kurioje analizuoti duomenys surinkti iš daugiau nei 8,7 milijono studentų, paaiškėjo, kad kas aštuntas studentas patiria sunkios depresijos simptomus, maždaug kas šeštas – sunkius nerimo simptomus, o daugiau nei 40 % skundžiasi miego problemomis. Minimo tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad psichikos sveikatos iššūkiai tarp studentų yra globali, o ne pavienė problema. VDU Studentų gerovės programa „Studentas – studentui“ veikia kaip studentų pagalbos centras, kuriame studentai, mentoriai, psichologai ir kiti akademiniai padaliniai kartu sprendžia studijų metu kylančius iššūkius.
Daugiau informacijos apie studentų gerovės programą: https://www.vdu.lt/lt/vdu-jums/vdu-studentams/mentorystes-programos-studentams/mentorystes-programa-studentai-studentams/
Pranešimo autorystė: Regvita Kalinauskaitė
Viršelio nuotraukos autorystė: Regvita Kalinauskaitė
Pašnekovai:
- Greta Šmaižytė – VDU studentų gerovės centro koordinatorė
- Geistė Birškutė – buvusi programos „Studentas – studentui” mentorė.
