„Dabartinė tėvų karta jau moko vaikus įvardinti emocijas žodžiais labai aiškiai. Tačiau per judesį vaikai atsikrato neigiamų emocijų ir tai padeda jas subalansuoti“, – sako Miglė Gedminaitė, šokėja ir vaikų trenerė „Flash Dance“ šokių studijoje. Pasak jos, šokių aikštelė vaikams tampa saugia erdve išjausti visapusišką laisvę be žodžių neprarandant struktūros ir disciplinos.
Šių metų „World Metrics“ tyrimai rodo, kad akademinį spaudimą jaučia net 62 proc. vidurinės mokyklos mokinių, o pradinėse klasėse – 37 proc., iš kurių 29 proc. mokinių dėl to patiria košmarus nakties metu. M. Gedminaitės tai nestebina, dirbdama ir pradinių klasių mokytoja, ji pastebi, kad vaikų emocijos prieš treniruotę būna „išsiderinusios“: „Ateini į treniruotę, pamiršti visas problemas, kurios yra mokykloje, o tada keliauji namo jau su labiau subalansuotomis emocijomis.“
Šokis kaip alternatyvi kalba
Ši judėjimo forma gelbsti ne tik nuo emocijų krūvio, bet ir tampa įrankiu bendrauti vaikams, kurie kalbėti visai nenori. Komunikacija per šokį nereikalauja pasiteisinimų bei drąsos kalbėti vaikui jautriomis temomis. Mokytoja išskiria, kad tylus ir uždaras vaikas kasdieniame gyvenime, scenoje gali atsiverti visai kitaip, drąsiai ir ekspresyviai.
„Vaikas tiesiog kalbantis ir vaikas šokantis yra du skirtingi dalykai. Šokis gali atverti drovaus arba nekomunikuojančio vaiko kitą pusę ir išlaisvinti“, – dalijasi pašnekovė.
Kai muzika tampa kūno kalba
Komunikacija šokių aikštelėje vyksta keliais skirtingais etapais. Pasak M. Gedminaitės, pirmiausia muzika komunikuoja su šokėju ir tik po to vaikas tai komunikuoja savo kūnu: „prieš šokant atsisėdam, užsimerkiam, klausom muzikos ir įsivaizduojam, kokią emociją, kokį charakterį mums sufleruoja pati muzika.“ Taip gimsta komandinė choreografija.
Tačiau siekiama vaikus išlaisvinti ne tik kaip komandos narius, bet ir kaip atskiras asmenybes, todėl pedagogė mini, kad improvizacija taip pat svarbi užsiėmimų dalis.
Jauniausiems vaikams save suprasti ir atsipalaiduoti padeda vaizduotė. Tai pasitelkusi M. Gedminaitė dalijasi, kad mažiausieji klausydami muzikos įsijaučia į savo įsivaizduotą monstrą: „Nors judesius jie atkartoja, bet kuria savo išraišką, kaip jie tą judesį atvaizduos, kokiu monstru.“
Tuo tarpu vyresni vaikai atsipalaiduoti mokomi per muzikos ritmą, kai ribojamas vienų kūno dalių judesys ir kitos dalys turi atskleisti tai, ko negali kita dalis. „Jie judina tam tikras kūno dalis pagal muziką, tarkim, pirštus, riešus, rankas, galvą, izoliuotai nuo kitų,“ – pasakoja mokytoja. Taigi, mažieji šokėjai telkiasi vaizduotę, o vyresnieji sąmoningumą.
Būtent dėl to šokių aikštelėje jau dvejus metus taikoma ir atskira improvizacijos praktika. M. Gedminaitė teigia, kad nedidelėse grupėse atliekami pratimai padeda vaikams bei suaugusiems kurti savo judesių bagažą, lipti iš komforto zonos saugioje aplinkoje: „Tai gal nėra visiškai orientuota į pačią emociją, bet į išsilaisvinimą, išraišką ir savo kūno pažinimą.“
Kaip tyla virsta išsilaisvinimu
Šių priemonių veiksmingumą puikiai įrodo mokytojos asmeninė patirtis: „Praeitais metais turėjau merginą 16-os metų. Ji treniruočių metu beveik nieko nekalbėdavo, nors šokdavo, tiksliai atkartodavo judesius. Kiekvieną kartą bandydavau tos drąsos įkvėpti ir galiausiai ta mergina išdrįso konkurse pasibandyti freestyle (aut. past. – improvizaciją). Ir nors tai buvo didelis išėjimas iš komforto zonos, bet pasibandė ir labai didžiavosi savimi. Mačiau socialiniuose tinkluose, kad skelbė tai kaip didelį laimėjimą.“ Pasak jos, šokis merginai suteikė galimybę išreikšti daugiau, nei paauglė sugebėjo tai padaryti žodžiais.
Tokiam vaiko proveržiui svarbi saugi, palaikanti bendruomenė. „Mes norime kurti ne „ateinu, pašoku, išeinu“, bet tokią bendruomenę, kur galima leisti laiką, galima kurti savo šokius, tikrai duodame papildomos erdvės, papildomų galimybių daugiau norintiems vaikams“, – pabrėžia pašnekovė. Kai vaikas šokdamas jaučiasi pastebėtas, išklausytas ir pripažintas, jam tampa drąsiau komunikuoti ir kitose gyvenimo situacijose.
Interviu transkribavimui buvo naudojamas DI įrankis Google AI studio.
„World Metrics“ nepriklausoma rinkos tyrimų įmonė. https://worldmetrics.org/school-stress-statistics/
