Nida Vitkevičiūtė
Šiuolaikinė komunikacija vis dažniau tampa globalia, peržengiant tiek kalbinius, tiek geografinius barjerus. Tarpkultūrinė komunikacija tampa ne privalumu, o būtinybe profesinėje sferoje, kadangi nemaža dalis kompanijų yra tarptautinės. Erasmus+ projektai suteikia galimybę šiam procesui ugdytis natūraliai – jaunimas iš įvairių šalių gyvena ir užsiima veiklomis kartu, taip pažindami tiek vienas kitą, tiek kitas kultūras. Nors skirtingų šalių jaunimas pasaulį mato skirtingai, tačiau jie turi bendrą siekį – suprasti ir būti suprastiems. Dėl to tarpkultūrinė komunikacija tampa vienu svarbiausių projektų aspektu. Tarpkultūrinė komunikacija nėra tik apie kitų kultūrų pažinimą. Tai reikalauja ir empatijos, klausymosi, gebėjimo prisitaikyti ir priimti kitokį mąstymą.
„Ivaigo“ – tiltas tarp kelių šalių kultūrų
„Ivaigo“ – nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, dirbanti su Erasmus+ projektais ir kursais bei ugdanti tarpkultūrinę komunikaciją. Organizacija taip pat siekia skatinti kultūrinį sąmoningumą, socialinį įsitraukimą ir aktyvų pilietiškumą. „Ivaigo“ pagrindinė idėja, jog mokymasis vyksta ne tik per paskaitas ar formalųjį ugdymą, bet ir per bendravimą, kūrybą bei bendrą patirtį.
Vienas iš pastarųjų „Ivaigo“ projektų – „Culture Connect“, kuriame dalyvavo jaunimas iš penkių Europos šalių. Jo metu dalyviai tyrinėjo, kaip kultūriniai skirtumai atsispindi kasdienėje komunikacijoje: nuo balso tono iki kūno kalbos ar humoro suvokimo. Įvairios diskusijos dažnai peraugdavo į kūrybines dirbtuves, kurių metu jaunimas išreiškė savo požiūrį į skirtumus per teatrinius pratimus ar vaizdo įrašų kūrimą. Per šį projektą atsiskleidė, kad tarpkultūrinė komunikacija nėra lengva, tačiau būtent per iššūkius atsiranda tikrasis supratimas.
Tarpkultūrinės komunikacijos patirtys
Pakalbinus Edvin Klim, vieną iš „Ivaigo“ projektų koordinatorių ir dalyvį, apie tai, kokius skirtumus pastebėjo bendraujant su kitų šalių atstovais jis teigė, kad „bendraujant su kitų šalių atstovais reikia susimąstyti ką pasakyti apie Lietuvą, nes kas man yra lengvai suprantama, gali būti keistenybė užsieniečiui“. E. Klim, kad nors dažnai projektų dalyviai yra iš skirtingų šalių ir mąsto kitaip, tačiau „mes (dalyviai) suprantam ir gerbiam vieni kitų skirtumus, dažnai kultūriniai skirtumai yra įdomi tema pokalbiams ir diskusijoms“. Iš to galima suprasti, kad dažnai jauni žmonės, dalyvaujantys Erasmus+ projektuose, siekia išlavinti savo tarpkultūrinę komunikaciją.
„Bendraujant su kitų šalių atstovais reikia susimąstyti ką pasakyti apie Lietuvą, nes kas man yra lengvai suprantama, gali būti keistenybė užsieniečiui“ – Edvin Klim
Nepakankamas dalyvių pasiruošimas
Kalbant apie pagrindinę problemą, su kuria susiduria tarptautiniuose projektuose – nepakankamas pasiruošimas tarpkultūriniam bendravimui. Neretai dalyviai atvyksta jau turėdami išankstinių nuostatų ar nesuprasdami, kad komunikacija gali skirtis. Tai gali sukelti nesusipratimų ar net konfliktų. „Ivaigo“ šią problemą siekia spręsti praktiškai – prieš projektus organizuoja pasiruošimo susitikimus, kurių metu dalyviai mokosi įvairių tarpkultūrinio bendravimo ypatumų. Tokie susitikimai padeda kurti saugia ir atvirą aplinką bendravimui.
Ši veiklos kryptis yra tikrai aktuali. Šiuolaikinis jaunimas šiandien gyvena globaliame, atvirame, tarpkultūriniame pasaulyje, kuriame bendravimas su skirtingų kultūrų žmonėmis tampa neišvengiamas tiek studijose, tiek profesiniame kelyje. Kaip minėta anksčiau, tarpkultūrinis bendravimas tampa ne tik asmeniniu, bet ir profesiniu pranašumu. Projektai taip pat prisideda prie stereotipų mažinimo, tolerancijos ugdymo ir tarpusavio pasitikėjimo ugdymo.
Džiuginanti projektų įtaka
Nors pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau kyla ir iššūkių. Tiek pasiruošimas, tiek patys projektai reikalauja nemažai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o kartais susiduriama ir su dalyvių trūkumu bei įtraukimu. Tačiau šie iššūkiai atsiperka – po projektų jaunimo pokyčiai būna akivaizdūs. Dauguma grįžta labiau savimi pasitikintys, norintys keliauti ir pažinti bei bendradarbiauti tarptautinėje erdvėje.
Tarpkultūrinė komunikacija yra itin svarbus įgūdis, kurį puikiai ugdo tarptautiniai projektai. Erasmus+ projektuose tarpkultūrinė komunikacija yra daugiau nei tik kalbos barjero įveikimas. Tai tarsi kelias, kuris atveria platesnį požiūrį į pasaulį bei padeda geriau suprasti vieni kitus per kultūrų pažinimą. Tokios organizacijos kaip „Ivaigo“ tampa labai svarbiomis šio proceso dalimis, nes per organizuojamus projektus formuoja jaunosios kartos požiūrį į bendravimą: atvirą, įtraukiantį ir pagarbų.
