Nuotraukos šaltinis – „Instagram“ paskyra @dr.briedis
Atliekant sudėtingas medicinines procedūras, dažnai užtenka vos vieno žodžio, kad visa medikų komanda imtųsi skubių veiksmų. Čia svarbi kiekviena sekundė. Netiksliai perduota informacija gali turėti rimtų pasekmių paciento sveikatai ar net gyvybei. Tačiau kaip specialistams pavyksta susikalbėti esant didžiulei įtampai? Ar visada būtina kalbėti, o gal kartais pakanka vieno žvilgsnio? Apie komunikacijos svarbą, iššūkius ir kasdienybę intervencinės kardiologijos skyriuje pasakoja Kauno klinikų radiologijos technologė Justė Batavičiūtė.
Kai žodžių nebereikia
Nors operacinėje svarbūs aiškūs ir tikslūs nurodymai, ilgiau kartu dirbantiems medikams kartais pakanka vien žvilgsnio. Pasak Kauno klinikų radiologijos technologės J. Batavičiūtės, ilgainiui komandos nariai išmoksta pažinti vienas kito darbo įpročius ir nuspėti tolimesnius veiksmus.
„Užtenka gydytojo žvilgsnio į tave ar žvilgtelėjimo į ekraną, ir jau supranti, koks bus kitas veiksmas. Procedūrų metu praktiškai išgirsti labai mažai žodžių – visi žino savo vietą ir tai, koks turėtų būti kitas žingsnis.“, – pasakoja pašnekovė.
Kaip pavyzdį ji pateikia darbą su gydytoju, kai procedūros metu kraujospūdį reikia matuoti kas penkias minutes. Žinant šį įprotį, radiologas technologas matavimą atlieka nelaukdamas papildomo nurodymo. Taip išvengiama nereikalingų komandų, o gydytojas gali sutelkti dėmesį į procedūrą.
„Kai gerai susidirbi su komanda, operacinėje nekyla jokio chaoso“, – teigia J. Batavičiūtė.
Nuotr. iš Justės Batavičiūtės asmeninio archyvo
Prasta komunikacija tampa pavojumi
Komunikacijos klaidos operacinėje nėra toks jau retas atvejis. Žurnale „BMJ Quality & Safety“ paskelbto tyrimo metu buvo stebima, kaip medikai bendrauja tarpusavyje operacinėje. Tyrėjai išanalizavo 421 bendravimo atvejį ir nustatė, kad beveik 31 proc. iš jų kilo įvairių komunikacijos problemų. Dažniausiai svarbi informacija buvo perduodama per vėlai, nepakankamai aiškiai arba apie ją nebuvo informuoti visi komandos nariai, kuriems ją reikėjo žinoti (Lingard, L., Espin, S., Whyte, S., 2004).
Net ir nedidelė komunikacijos spraga čia gali turėti rimtų pasekmių. Justė prisimena atvejį, kai dėl laiku neperduotos informacijos teko sustabdyti jau pradėtą pasiruošimą procedūrai. Pasak pašnekovės, pacientė buvo paguldyta ant procedūrinio stalo, o jos ranka jau buvo steriliai paruošta. Tačiau operacinės slaugytojai pasiteiravus apie alergijas paaiškėjo, kad pacientė galimai yra jautri procedūros metu naudojamai kontrastinei medžiagai.
„Šiuo atveju viskas įvyko dėl, atrodytų, paprasto nesusikalbėjimo tarp skyrių – informacija apie pacientės alergiją nebuvo perduota laiku“, – pasakoja J. Btavičiūtė.
Procedūra buvo sustabdyta, o pacientė grąžinta į skyrių papildomam įvertinimui ir tinkamam pasiruošimui. Komunikacija svarbi ne tik tarp vienoje patalpoje dirbančių specialistų, bet ir perduodant informaciją tarp skirtingų ligoninės skyrių.
Nuotr. iš Justės Btavičiūtės asmeninio archyvo
Kiekviena sekundė ypatingai svarbi
Kritinėse situacijose medikų komunikacija tampa dar intensyvesnė. Staiga pablogėjus paciento būklei, ilgiems paaiškinimams nelieka laiko, todėl komandos nariai turi nedelsdami reaguoti į trumpus ir aiškius nurodymus. Pasak Justės, vienas tokių atvejų būna pavojingas širdies ritmo sutrikimas, kai pacientui prireikia skubios defibriliacijos. Pašnekovės patirtimi, jos komanda kartais spėja atlikti šį veiksmą maždaug per 30 sekundžių. Tačiau greitis nėra vienintelis sėkmingo komandinio darbo veiksnys. Ne mažiau svarbu tiksliai suprasti perduodamą informaciją, pasitikėti kolegomis ir žinoti savo atsakomybes.
Nuotr. iš Justės Btavičiūtės asmeninio archyvo
Ar operacinėje visi turi vienodą balsą?
Nors sklandžiam komandiniam darbui būtinas tarpusavio pasitikėjimas, medikų bendravimui įtakos turi ir pareigų hierarchija. Pasak Justės, ne visi gydytojai vienodai priima kolegų pastabas, o galimybė išsakyti savo nuomonę priklauso ir nuo darbuotojo patirties.
„Kadangi jau dirbu beveik trejus metus, galiu drąsiai pataisyti beveik kiekvieną gydytoją, kai tiksliai matau, kad kažkas daroma ne taip“, – pasakoja radiologijos technologė.
Vis dėlto pašnekovė pastebi, kad naujo darbuotojo išsakyta tokia pastaba ne visada sulauktų tokios pat reakcijos. Jos teigimu, vieni gydytojai labiau pabrėžia savo autoritetą, o kiti vertina kiekvieno komandos nario pastebėjimus, nepriklausomai nuo jo patirties. Saugiai komunikacijai svarbu ne tik gebėti perduoti informaciją, bet ir sukurti aplinką, kurioje kiekvienas specialistas galėtų drąsiai įspėti apie pastebėtą klaidą.
Justės pasakojimas atskleidžia, kad medicinoje komunikacija nėra vien keitimasis žodžiais. Tai gebėjimas iš anksto numatyti kolegų veiksmus, pastebėti galimas klaidas ir prireikus nedvejoti jas įvardyti. Kartais būtent komunikacija tarp gydytojų tampa vienu svarbiausių veiksnių gelbstint žmogaus gyvybę.
Kontaktai
Kauno klinikų intervencinės kardiologijos radiologijos technologė Justė Batavičiūtė
Tel. nr. +37064508631
Šaltiniai
Lingard, L., Espin, S., Whyte, S. (2004). Communication failures in the operating room: an observational classification of recurrent types and effects. BMJ Quality & Safety, 13(5), 330–334. Prieiga internete: https://qualitysafety.bmj.com/content/13/5/330
