Jeigu su Japonija norite susitarti dėl susitikimo, kartai gali neužtekti net metų. Tuo tarpu Norvegijoje į neatsakytą elektroninį laišką paskambinę lietuviai gali nustebinti pašnekovą. Nes šiandien Kauno miesto savivaldybe komunikuoja ne tik su savo miesto gyventojais. Kaunas turi daug ryšių su užsienio miestais, jiems tenka dažnai bendrauti, apmastyti tarptautinius projektus, renginius ir kartu bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis. Tačiau, tai nėra paprasčiausias žinutės vertimas į kitą kalbą, tai ilgas darbas suprasti kitų kultūras ir prie jų prisiderinti.
Kaip tai vyksta realiu pavyzdžiu pakalbinome Gailę Partikaitę, Kauno miesto savivaldybės, užsienio ryšių skyriaus specialistę.
„Svarbu suprasti, kad kalbėdami su kitomis šalimis realu suprati jų kultūrą ir atitinkančiai komunikuoti. Geriausia pavyzdi, koki galiu duoti tai yra komunikuojant su Skandinavų šalimis reikia tartis puse metų prieš, o aptariant projektus su Japonija kartais metus prieš neužtenka.“ – teigia Gailė Partikaitė.
Iššūkiai prasideda dar prieš projektą. Komunikuojant su Japonijos ar Norvegijos partneriais jų verslo kultūroje itin vertinimas pasiruošimas, pagarba ir punktualumas, tai komunikuojant taip, kaip su kitomis šalimis puse metų neužteks.
„Įdomiausia ir daugiausia iššūkių keliantys pokalbiai atitenka komunikuojant su Japonija. Pas juos nuotoliniai vaizdo pasikalbėjimai nėra itin populiarus, o kai jie vyksta labai svarbu hierarchija. Lietuvoje specialistas kalba su Japonu specialistu, lietuvis skyriaus vadovas kalba su japonu skyriaus vadovu. Lygiai taip pat, kai jau vyksta gyvas vizitas, labai reikia pagalvoti apie stalo sėdėjimo išdėstymą, kas prie ko sėdi pagal rangą. O komunikuojant raštu turėjome išsiaiškinti krepinius –san ir –sama. Apie tai niekada nebūčiau pagalvojus dirbant pirmą kartą.“ – teigia Gailė partikaitė.
Kauno Miesto savivaldybės nuotr.
Taip pat, svarbu įvertinti, kad gyvi susitikimai su Azijos svečiais bus reikalingi vertėjai ir paprastas gyvas pokalbis užtruks daug ilgiau, nes tiesiog reikia praeiti pro dar vieną žmogų, kad susikalbėti vienas su kitu, bei reikia atsirinkti žodžius atitinkamai, nes jie gali būti verčiami ir klaidingai suprasti.
Skirtingai negu su Lietuviais komunikacija, galima tartis daug artimiau ir patogiau, jei pavyzdžiu neatrašo elektroniniu paštu paprasčiausiai galima paskambinti. O paėmus Norvegus jie į elektronini paštą gali neatrašyti mėnesi, o paskambinus jiems, tai jie labai nustemba ir beveik tarsi įsižeidžia, kad aš jų kontaktus radau per internetą ir paskambinau, o ne laukiau 5 savaites atsakymo. Pastebėjo Partikaitė.
Visos šalys supranta politinius procesus skirtingai, vieni labiau palankūs kiti prieš. Komunikuojant su kitomis šalimis svarbu į tai atsižvelgti. Svarbu ne tik ką pasakai, bet ir kaip tai pasakai.
„Neseniai vykau į Norvegiją, aptarti imigrantus ir pabėgėlius ir pastbėjau, kad lietuviai kolegos kalba daug atviriau, „agresyviau“, kalba apie problemas taip, kaip ir yra, o norvegams tai sunku priimti, jie nemėgsta „riebiai drėbti“ ir kalba visada „etiškai“. Reikėjo įspėti kolegas, kad jie atstovauja mietą, šalį ir turėtu prisitaikyti, nespausti atsakyti į nepatogius klausymus.“ pastebėjo – Gailė Partikaitė.
Kaunas sparčiai palikinėja savo žymę tarptautiniuose projektuose ir vis dažniau matomas žemėlapyje, taigi kaip dažniausiai mus pristatinėja komunikacijos specialistai užsienyje?
„Kaunas pirstatomas kaip inovatyvus ir gretai augantis miestas, daugiausiai pasikeitęs per paskutinius 10 metų. Kaunas pristatomas, kaip 4 didžiausias miestas Baltijos šalyse ir 2 pagal didumą Lietuvoje, nes užsieniečiui tai lengviau įsivaizduoti. Pristatomi įvairūs rodikliai, tokia kaip, kaip augo algos, kokios dažniausios darbo sferos, pristatomas kaip studentų miestas.“ Pristato – Gailė Partikaitė.
Apibendrinus, priklausoma nuo to kas klauso, jei klauso investuotojai pristatomos žalios zonos, sporto infrastruktūra ir kita. Taip pat, stipriai akcentuojamas Šiaurės ir Baltijos regionas, kaip prioritetas.
„Stengiamės save pozicionuoti, kaip Šiaurės Europą arba jungtį tarp Šiaurės ir Centrinės Europos, taip pat paskutiniu metu daug kalbam apie pagalbą Ukrainai.“ – priduria Gailė Partikaitė.
Komunikacijos specialistu darbas nėra vien kitos kalbos mokėjimas ar prisiminimas visų universiteto teorijų. Reikia suprasti šalių kultūrą, kalbėseną ir būtent tai Kaunui leidžia kurti santykius ir būti matomam tarptautiniu mastu.
