Vidinis mokslo įstaigų pasaulis daugeliui gali atrodyti lyg uždara ir nepasiekiama erdvė. Sprendimai, lemiantys institucijų reputaciją, veiksnumą ir efektyvumą vyksta ne tik už uždarų administracijos durų, o ir vykdant dialogus su platesne organizacijoje esančių žmonių dalimi.

Lietuvos inžinerijos kolegijos viešųjų ryšių specialistė Samanta Eičaitė dalijasi patirtimi apie kitur negirdėtus vidinės komunikacijos būdus, skatinančius bendruomenės įsitraukimą ir teigiamus pokyčius kolegijoje.

Svarbu pasiekti kiekvieną narį

Šiuolaikinėje aukštojo mokslo institucijoje kasdien verda veiksmas, reikalaujami greiti sprendimai ar siūlymai. Tvarkaraščių keitimas, studentų iniciatyvos, mokslo kokybės klausimai bei daug kitų nematomų užkulisių. Tradiciniai komunikaciniai kanalai šiais laikais praranda prasmę ir tampa užmarštimi.

S. Eičaitė pasakoja, kad tradiciniai komunikaciniai kanalai tokie kaip: el. laiškai ar informacinės lentos paskęsta tarp plataus naujienų srauto ir nepasiekia visų norimų gavėjų. Pašnekovė pabrėžia, norėdami pasiekti efektyvią vidinę komunikaciją su studentais, dėstytojais ir administracijos žmonėmis reikalingi netradiciniai sprendimai.

Žmogiškojo ryšio svarba ir netradicinis konceptas

Lietuvos inžinerijos kolegijoje sprendimą vystyti gyvą dialogą palaiko didžioji bendruomenės dalis, ypatingai studentai. Spręsti svarbius ar aktualius klausimus el. laiškais tampa neefektyvu, o naujienos darbuotoją ar studentą gali pasiekti per vėlai.

Ašis tapo studentų balsas: „Mes esame aukštojo mokslo įstaiga ir studentų pastabos, norai ar pasiūlymai mums yra labai svarbūs“ – dalinasi Samanta

Negirdėtą „Seniūnų pusryčių“ konceptą pasiūlė padaryti pati kolegijos administracija, siekdama suburti studentus kalbėtis apie neramumus, mintis ir idėjas, kaip galima mokslo instituciją padaryti dar geresne vieta mokytis ir joje praleisti daugiau laiko.

„Šis konceptas pasirodė jaukus ir artimas studentų atžvilgiu. Jie gali artimai su administracijos žmonėmis pasikalbėti apie neraminančius ar kaip tik, džiuginančius dalykus, kuriuos norėtų nuveikti kolegijoje. Mes susirenkame didelėje erdvėjė, užsisakome skanaus maisto ir net kelias valandas neoficialiai šnekučiuojamės. Nemanau, kad esu girdėjusi panašų komunikacijos pobūdį kitur“ – pasakoja specialistė

Lenta, jungianti kolegijos bendruomenę

Nors anksčiau Samanta minėjo, kad tradiciniai komunikacijos būdai tampa sunkiai įgyvendinami, vis dėlto vienas iš jų yra tapęs legenda. Tai – lenta, kurioje užrašyta beveik didžioji dalis svarbiausių projektų ir darbų, kuriuos turi atlikti ne tik komunikacijos skyrius, bet ir kiti kolegijos darbuotojai. Viešųjų ryšių specialistė juokiasi, kad čia galima rasti ir svajonių bei norų, ne tik darbinių užrašų.

„Nežinau, ar yra ikoniškesnis daiktas nei mūsų balta lenta, esanti komunikacijos skyriuje“ – sako Samanta

Lentoje užrašomi visi svarbiausi kolegijos darbuotojams priminimai, idėjos ir net piešiniai ar schemos. Pašnekovė mini, kad neretai kolegos ateina į kabinetą tik „užmesti akį“, kad žinotų, kur turi vykti, koks renginys artėja ir pan., o kiti kabinete užsibūna ir ilgiau. Specialistė pasakoja, kad būtent tokia vidinės komunikacijos tradicija jungia žmones ne tik bendram tikslui pasiekti, bet ir nuoširdžiam pabendravimui ar idėjų generavimui prie kavos puodelio.

Gyvo dialogo galia

Viso dialogo metu, specialistė pabrėžia svarbiausią efektyvios komunkacijos dalį – gyvą dialogą. Anot S. Eičaitės, darbuotojų ir studentų gerovė priklauso nuo to, kaip bus gebama valdyti ir kurti dialogą „akis į akį“, nebandant pabėgti nuo problemų ar jų atsikratyti.

„Svarbus efektyvios vidinės, o vėliau ir iššorinės komunikacijos principas yra gebėjimas įsiklausyti ir nebijotu fundamentalaus, gyvo, ir nuoširdaus bendravimo. Tik taip galėsime spręsti problemas ir siekti bendrų tikslų“ – sako S. Eičaitė

Samanta Eičaiė / asmeninė arch. nuotr.

DI deklaracija: Interviu transkribavimui buvo naudotas OpenAI