Kiekvieną dieną žiniasklaidos redakcijas pasiekia šimtai įvairių pranešimų spaudai. Garantijos pasiekti vartotoją, deja, neturi nė vienas. Patekę į žurnalisto rankas pranešimai turi išlaikyti aiškumo, aktualumo ir patikimumo testus, o tik atitikę šiuos reikalavimus yra publikuojami. Pasak kūrybinės integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ projektų vadovės Gabijos Laibakojytės, pranešimas spaudai lengvai tampa formalybe tada, kai jis rengiamas vien dėl to, kad įmonė apie save seniai kalbėjo.
Ar pranešimas spaudai vis dar reikalingas?
Pranešimas spaudai vis dar yra patogus būdas žurnalistui gauti reikiamą informaciją apie organizaciją. Žinoma, jis nebūtinai visada bus tinkamiausias įrankis palaikyti ryšius su žiniasklaida. G. Laibakojytė pasakoja, kad kai kuriais atvejais geriau yra individualiai pasiūlyta tema, interviu ar eksperto komentaras. Kartais pranešimui vertę suteikia ir tai, kad jis tampa atspirties tašku išsamesniam žurnalistiniam pasakojimui. Svarbiausia – turėti aiškų atsakymą, kodėl istorija aktuali konkrečios žiniasklaidos priemonės auditorijai.
„Pranešimas spaudai tikrai gyvas.“ – Gabija Laibakojytė.
„Aktyvų pranešimo spaudai formato naudojimą Lietuvoje iliustruoja ir BNS vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Jakučionio 2026 m. viešai aptarta patirtis: per dieną būna gaunama 200–400 pranešimų spaudai. Žinoma, pranešimų gausa savaime neparodo jų kokybės ar efektyvumo, tačiau atskleidžia, kokiame informacijos sraute jie konkuruoja dėl redakcijos dėmesio.“ – dalinasi „INK agency“ projektų vadovė.
Naujoviškų ir tradicinių sklaidos priemonių sąveika
Sparčiai komunikacijos naujoves įgyvendinanti komunikacijos agentūra „INK agency“ pasiekti auditoriją vertina ir tradicinius komunikacijos būdus. Prisidėjusi prie M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių komunikacijos projekto, kuriame menininko paveikslai ir muzika buvo transliuojami iš tarptautinės kosminės stoties, agentūra įrodė, kokia dinamiška ir netikėta šiuolaikinė komunikacija gali tapti, kai kūrybingumas sujungiamas su komunikaciniais kanalais ir strategiškai apgalvota sklaida.
Pasak „INK agency“ projektų vadovės, net ir tokio masto projektuose už pačią idėją nemažiau svarbu yra ir tinkamai ištransliuoti žinutę skirtingoms auditorijoms, o pranešimas spaudai išlieka svarbia sklaidos dalimi.
„Tradicinė žiniasklaida, įskaitant naujienų portalus, išlieka labai svarbi formuojant įmonės įvaizdį, didinant žinomumą ir plėtojant visuomenei bei verslui aktualias temas. Ji leidžia pasiekti žmones, kurie įmonės kanalų neseka.“ – Gabija Laibakojytė.
Skirtingi kanalai – skirtingos auditorijos
Pašnekovė taip pat pasakoja, kad pirmiausia organizacija turėtų išsirinkti tikslą ir auditoriją, kurią nori pasiekti. Integruotoje komunikacijoje skirtingi kanalai papildo vienas kitą, tačiau ir pasižymi skirtingomis funkcijomis, todėl jų efektyvumą prasminga vertinti pagal išsikeltus tikslus. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje galima iškelti sektoriaus problemą, „LinkedIn“ – plėtoti ekspertinę diskusiją, o naujienlaiškyje – pateikti klientams praktiškus sprendimus.
„Kiekvienai įmonės žinutei publikacija žiniasklaidoje nėra būtina, tačiau ilgalaikėje reputacijos ir žinomumo strategijoje žiniasklaidos vaidmuo išlieka reikšmingas.“ – teigia G. Laibakojyė.
Pagrindinis tikslas – teikti vertę auditorijai
Svarbu yra suprasti, kodėl naujiena turėtų būti įdomi ne tik organizacijai, bet ir visuomenei. Siekiant patekti į žiniasklaidą, reikia aiškiai išskirti kas įvyko, kam tai svarbu ir kodėl apie tai verta kalbėti.
„Keičiasi ir komunikacijos specialisto vaidmeniui keliami lūkesčiai. Mūsų požiūriu, vis daugiau vertės sukuria gebėjimas padėti žurnalistui suprasti temą: suteikti kontekstą, surasti kompetentingą šaltinį ir operatyviai patikslinti faktus.“ – įžvalgomis dalinasi G. Laibakojyė.
Komunikacijos agentūros projektų vadovė pastebi, kad nors aktualumas ir tikslumas visada buvo svarbūs aspektai, dirbtinio intelekto plėtra tik dar labiau išryškina informacijos patikimumo bei išskirtinumo vertę. Žurnalistams svarbu pateikti duomenų šaltinį, tyrimo metodiką, tinkamą vaizdinę medžiagą ir lengvai pasiekiamą pašnekovą, kuris gali atsakyti į papildomus klausimus. Visi šie įrankiai žurnalistui leidžia patikrinti informaciją ir temą plėtoti savarankiškai.
Šaltiniai:
„INK agency“ internetinis puslapis: https://inkagency.lt/
DI „Google gemini“ įrankis buvo naudojamas sugeneruoti nuotrauką. DI „Chatgpt“ įrankis buvo naudojamas sudėlioti teksto struktūrą ir sinonimų paieškai.
